Lietuvos muitinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos muitinės emblema

Lietuvos muitinėmuitinės organizacija Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos muitinės istorija prasideda jau XIXIII a. ir yra glaudžiai susijusi su pačios Lietuvos valstybės raida. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, aktyviau prekiauta su Europos valstybėmis, prie sienos pamažu kūrėsi muitinės, pradėtas rinkti muito mokestis iš per sieną vykstančių pirklių.

XV a. pirmojoje pusėje Vytautas centralizavo muitinių valdymą. Muitinės Lietuvoje veikė iki XVII a.

1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, muitinės perėjo Rusijos žinion. Nuo tada muitinės Lietuvoje vadovavosi Rusijos muitinės įstatymais ir taip dirbo iki 1914 m. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mūsų šalyje buvusios muitinės atsidūrė už fronto linijos ir, praradusios galimybę vykdyti savo funkcijas, nustojo veikti.

Gargždų muitinė 1921-11-5

Lietuvos Respublikos muitinės įkūrimo diena laikoma 1919 m. gegužės 8 d., kai įsigaliojo Laikinieji muitinių įstatai. Pirmosios muitinės administracijos – Prekybos ir pramonės ministerijos Muitinių departamento vadovu buvo Oskaras Baldamus. Pirmieji muitinės postai įsteigti 1919 m. prie sienos su VokietijaVirbalyje, Jurbarke, Tauragėje, Kretingoje, Naumiestyje, Naujamiestyje, Pilypave ir Račkuose.

1920 m. Lietuvos muitinėje dirbo apie 300 pareigūnų. [1]

1940 m. Sovietų Sąjunga, okupavusi Lietuvą, Respublikos muitinę panaikino.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Nuo tada ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas. Pirmuoju Muitinės departamento direktoriumi buvo Valerijonas Valickas.

Nuo pat pirmųjų atkurtos muitinės veiklos žingsnių muitinės pareigūnai patyrė dešimtis Lietuvos nepriklausomybei priešiškų jėgų (žr. OMON) išpuolių. 1991 m. liepos 31 d. Medininkų poste žiauriai nužudyti septyni valstybės sienos saugotojai – keturi policininkai ir trys muitininkai – Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius. Išgyventi buvo lemta tik muitinės inspektoriui Tomui Šernui.

1991 m. patvirtinta Lietuvos muitinės emblema.

1992 m. pareigūnų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui įkurta Muitinės mokykla. 2001 m. ji reorganizuota į Muitinės mokymo centrą.

1993 m. priimti Lietuvos Respublikos muitinės ir Muitų tarifų įstatymai.

1993 m. patvirtintas pirmasis Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas ir muitinės taisyklės.

1993 m. Lietuvos Respublikos muitinės departamentas Vyriausybės nutarimu pertvarkytas į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

1994 m. įsteigtas Lietuvos muitinės muziejus (veikia Muitinės mokymo centre, Vilniuje).

1996 m. atlikta muitinių reorganizacija, įsteigta 10 teritorinių muitinių (2002 m. liepos 1 d. jų skaičius sumažintas iki 5 - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių).

2001 m. sausį įsteigtas Muitinės informacinių sistemų centras, o 2003 m. įdiegta muitinės deklaracijų apdorojimo sistema ASYCUDA, elektroninio deklaravimo sistema, Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS), kitos sistemos, užtikrinančios spartesnį krovinių judėjimą bei geresnę prekybos su trečiosiomis šalimis kontrolę.

Muitinės kriminalinės tarnybos emblema

2002 m. kovai su kontrabanda buvo įsteigta Muitinės kriminalinė tarnyba.

2004 m. balandžio 27 d., Lietuvai ruošiantis įstoti į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos Seime priimtas naujas „Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas“.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, nutraukta muitinės kontrolė pasienyje su Lenkija ir Latvija, o Lietuvos muitinei kartu su kitomis tarnybomis tenka pareiga saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.

2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvai tapus Šengeno erdvės valstybe, Lietuvos muitinė, kartu su kitomis tarnybomis, vykdo tikslinius patikrinimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prie vidinių Europos Sąjungos sienų (prie Lenkijos ir Latvijos sienų, žr. Muitinės mobiliosios grupės).

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos muitinės sistemą sudaro: [2]

  • Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
  • teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos)
  • specialiosios muitinės įstaigos (Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės mokymo centras, Muitinės laboratorija)

Teisiniai pagrindai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos muitinės veiklą reglamentuoja: [3]

  • Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas
  • Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas
  • Muitinės departamento nuostatai
  • Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas

Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare ir prisijungus prie bendros Europos Bendrijos muitų sąjungos, Lietuvos muitinė, vykdydama savo veiklą, taip pat vadovaujasi Bendrijos muitinės kodeksu ir jo įgyvendinimo nuostatomis.

Pareigūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

Pagal statutą, einamoms pareigoms žymėti yra nustatyti šie muitinės pareigūnų pareiginiai laipsniai:

  1. vyriausiasis valstybės muitininkas
  2. vyresnysis muitininkas
  3. I rango muitininkas
  4. II rango muitininkas
  5. III rango muitininkas
  6. I klasės muitininkas
  7. II klasės muitininkas
  8. III klasės muitininkas

Atributika, uniforma ir profesinė šventė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muitinės mobiliosios grupės automobilis

Lietuvos muitinė turi savo emblemą (ženklą) ir vėliavą. Lietuvos muitinės emblema buvo patvirtinta 1991 m. Lietuvos muitinės emblema pradėta kurti dar XVI amžiuje. Jos centre, raudoname skydeVytis. Už skydo yra sukryžiuotos dvi Hermio lazdos (pirklio lazda, sparnai ir žalčiai). Užrašas „Lietuvos muitinė“ ir Hermio lazdos yra aukso spalvos.

Muitinės ženklas yra ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, tarnybos ženklo ir identifikavimo ženklo, juo taip pat gali būti žymimas patikėjimo teise valdomas ar naudojamas turtas (pavyzdžiui, automobiliai), muitinės pareigūnams teikiami apdovanojimai bei muitinės leidžiami informaciniai leidiniai.

Lietuvos muitinės pareigūnų uniforma – tai skiriamaisiais ženklais dekoruoti vienodos formos drabužiai, dėvimi tarnybos ir švenčių metu. Pagal paskirtį uniforma yra kasdieninė, išeiginė ir specialioji. Uniforma ir jos priedai komplektuojami pagal pareigūnų tarnybos specifiką bei einamas pareigas. [4]

Lietuvos muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 d. - Lietuvos muitinės įkūrimo diena.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos muitinės pagrindinės veiklos kryptys yra:

  • administruoti importo ir eksporto muitus ir užtikrinti kitų mokesčių, taikomų prekėms, gabenamoms per sieną, surinkimą;
  • kontroliuoti ribojamų ir draudžiamų prekių gabenimą per Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kurios apsauga priklauso Lietuvos Respublikai;
  • atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą;
  • tvarkyti prekių importo ir eksporto statistiką;
  • tikrinti Lietuvos teritorijoje veiklą vykdančių ūkio subjektų ūkinę ir komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę;
  • atlikti kitas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Lietuvos muitinė užtikrina intelektinės nuosavybės, nykstančių ir retų gyvūnų (žr. CITES), išvežamų kultūros vertybių apsaugą, grynųjų pinigų, dvigubos paskirties ir strateginių prekių gabenimo kontrolę ir kt.

Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. Lietuva tapo Muitinių bendradarbiavimo tarybos (dabar – Pasaulio muitinių organizacija), turinčios didelę įtaką Europos Sąjungos muitų politikai, nare.

2003 m. Pasaulio muitinių organizacija Vilniuje surengė regioninę muitinių konferenciją, kurioje dalyvavo ir šios organizacijos generalinis sekretorius Michel Danet.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos muitinė glaudžiai bendradarbiauja su europinėmis institucijomis - Europos Komisijos Muitų ir mokesčių sąjungos generaliniu direktoratu (TAXUD) ir Europos Komisijos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

Lietuvos muitinė su Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybėmis bendradarbiauja pagal 1997 m. Tarybos reglamentą Nr. 515/97.

Lietuvos muitinė su kitomis, ne Europos Sąjungos, valstybėmis bendradarbiauja vadovaudamasi Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimais dėl administracinės [5] ir teisinės pagalbos muitinės veiklos srityje. [6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos muitinė – 85. - Vilnius: Kriventa, 2004. - 48 p.: iliustr. – ISBN 9955-526-15-7

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]