Lietuvos knygnešio draugija
Lietuvos knygnešio draugija – Lietuvos visuomeninė organizacija, sauganti knygnešių atminimą ir skleidžianti knygnešystės idealus.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos knygnešio draugijos ištakos siejamos su 1983 m. ekspedicija, skirta laikraščio „Aušra“ šimtmečiui (vadovas Gediminas Ilgūnas). Suradę knygnešių kapų, ekspedicijos dalyviai be oficialaus leidimo įrengė paminklines lentas P. Pučiliauskui Slavikuose, K. Gumbelevičiui ir P. Šembeliui Pasvalyje, K. Burokui Kupiškyje, daraktorėms E. ir M. Palubenskaitėms Vilkijoje, M. Davainiui-Silvestraičiui Vilniaus Rasų kapinėse.
Lietuvos knygnešio draugija įkurta 1988 m. Vilniuje. Vienija knygnešių palikuonis ir visus norinčiuosius prisidėti prie draugijos veiklos. Veikia prie Lietuvos kultūros fondo. Draugijos skyrius turi Kaunas, Šiauliai, Marijampolė, Vilkaviškis, Vištytis, Kietaviškės, Plungė.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos knygnešio draugija renka knygnešystės dokumentus, prisiminimus ir išlikusius knygnešių daiktus. Rengia „Knygnešio dienos“ minėjimą, konkursus, parodas, vaidinimus, seminarus apie knygnešius, tvarko jų kapus, stato paminklus arba inicijuoja jų statymą, sodina ąžuolų giraites ir kita. Leidžia nuo 1989 m. leidinį „Knygnešių krivūlė“, knygas apie knygnešius. Už knygnešystės idėjų puoselėjimą teikia knygnešių M. Survilos, A. Griganavičiaus, M. Račkaus, aušrininko S. Gimžausko, daraktorės K. Šilauskaitės vardinius apdovanojimus.
1989 m. surinko lėšų P. Rimšos skulptūrai „Lietuvos mokykla 1864–1904 m.“ atkurti, ji 1994 m. pastatyta Kaune. Lietuvos knygnešio draugijos iniciatyva 1990 m. sukurtas dokumentinis filmas apie Onuškio knygnešį M. Stankevičių (rež. J. Skomskis). 1991–1994 m. Vilniaus mokytojų namuose veikė draugijos įkurta „Knygnešio skaityklėlė“. Nuo 1988 m. pirmininkė Irena Kubilienė.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mokiausi daraktorinėje. Parengė J. Laurinavičius ir I. Kubilienė, 1990 m.
- Ištikimi gimtajai kalbai. Parengė J. Laurinavičius, 1990 m.
- Knygnešys Vincas Bielskus ir „Sietynas“. Parengė S. Stankevičiūtė, 1991 m.
- Knygnešių dalia. Parengė I. Kubilienė, 1991 m.
- Nusilenkimas knygnešiams ir daraktoriams. Parengė J. Laurinavičius, 1991 m.
- Eržvilko knygnešiai ir daraktoriai. Parengė O. Narkevičienė, 1991 m.
- P. Ruseckas. Knygnešys, 2 t., 1992 m.
- B. Kaluškevičius, O. Žemaitytė-Narkevičienė. Šimtas knygnešių: Knygnešių sienelės vardai, 1998 m.
- Knygnešių giraitė Lietuvos Tautinio Atgimimo ąžuolyne. Informacinis leidinys. Parengė B. Kaluškevičius, V. Dambrauskaitė, A. Klimas, 2000 m.
- J. Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejus Ustronėje. Informacinis leidinys. Parengė V. Augutienė, R. Kaupienė ir I. Kubilienė, 2001 m.
- B. Kaluškevičius, K. Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1964–1904 m., 2004 m.
- Didysis knygnešys Jurgis Bielinis, 2006 m.
- Švyti uždrausta raidė, poezijos rinktinė, sudarė N. Petraitytė, A. Sušinskas, 2004 m.
- Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams, CD, 2008 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Irena Kubilienė. Lietuvos knygnešio draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 251 psl.