Lietuvos karių kapinės (Kupiškis)

Lietuvos karių kapai – karių kapinės Kupiškio miesto centrinėse kapinėse. Palaidota 60 Lietuvos karių savanorių žuvę per Lietuvos nepriklausomybės kovas 1918–1920 metais ir trys 1941 m. birželio sukilimo dalyviai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinėse kariai pradėti laidoti 1919 m., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms su bolševikais Kupiškio apylinkėse. Keletą metų po palaidojimų kapai nebuvo prižiūrimi, tapo apleisti, apaugę žole, beržiniai kryželiai pakrypę.

1927 m. įsteigus Karių kapams tvarkyti komisiją, prasidėjo karių kapų tvarkymas. 1927 m. gegužės 15 d. Kupiškio visuomenės organizacijų ir įstaigų atstovai pavedė vietos šaulių būriui rūpintis žuvusiems kariams paminklo statymu.

Kupiškio šaulių būryje buvo išrinkta 3 asmenų komisija: komisijos pirmininku tapo mokytojas Puodžiūnas, sekretoriumi, mokytojas Justas Vaičaitis ir Kupiškio mokyklos direktorius Vincas Eidukas. Pradėtas organizuoti lėšų rinkimas, ne tik Kupiškyje, bet ir atlaidų metu aplinkiniuose miesteliuose. Aukas rinkti padėjo vietos moksleiviai. Prie paminklo pastatymo lėšomis prisidėjo Lietuvių katalikių moterų draugijos Kupiškio skyrius, Kupiškio „Pavasrininkų“ kuopa, Vilniui vaduoti sąjungos Kupiškio skyrius. Kiekviena organizacija paaukojo po 100 litų, vietos savivaldybė skyrė 200 litų. Komisijos parengtas paminklo projektas pateiktas peržiūrai ir pataisymui skulptoriui, dailininkui Antanui Aleksandravičiui.

Dėl paminklo pastatymo vietos buvo iškilusios dvi idėjos – viena grupė norėjo statyti aikštėje priešais Kupiškio bažnyčią, kita – kapinėse, kur jau buvo palaidoti kariai. Nuspręsta statyti kapinėse. Pakoregavus projektą ir surinkus lėšas paminklo statybos darbai prasidėjo 1929 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Paminklo statybos kainavo 3000 litų. Jų metu daug kuo prisidėjo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas ir Kupiškio dekanas (1927–1940) Stanislovas Eduardas Baltrimas (1889-1941 m. nužudytas, palaidojimo vieta nežinoma).

Paminklas pastatytas aukščiausioje kapinių vietoje. Jo pamatas 2 metrus įleistas į žemę. Betoninis, kvadratinės formos, kraštinės po 3 metrus, 6 metrų aukščio, iš apačios 3 laiptai memorialinis paminklas, kurį sudaro: laiptuotas, keturkampio plano cokolis, stačiakampio plano, horizontalus postamentas su kiekviename fasade esančiomis įdubomis ir įrašų tekstų tipais: V plokštumoje: „BRANGIEJI / TAUTOS MILŽINAI, / PER AMŽIUS PALAIMINTI BŪKIT. / KENTĖDAMI GYVYBĘ AUKODAMI , / LIETUVAI LAISVĘ IŠKOVOJOT.“, P plokštumoje: „GARBINGA MIRTI DĖL TĖVYNĖS“, R plokštumoje: „GARBINGIEMS KARIAMS, / ŽUVUSIEMS 1919–1920 M. KOVOSE / DĖL LIETUVOS LAISVĖS / DĖKINGA VISUOMENĖ IR / KUPIŠKIO ŠAULIŲ BŪRYS 1929 M.“, Š plokštumoje: „ ČIA PALAIDOTA 60 LIETUVOS KARIŲ“. Kiekviename fasade įkomponuota Lietuvos valstybės ir krikščioniškais simboliai (Vyčio kryžius su kalaviju, Šaulių skydas su sukryžiuotu šautuvu ir trimitu, Vytis su apačioje rūtų šakele sukryžiuota su ąžuolo lapu, kryžius), užbaigtas piramidine iš visų pusių Gedimino stulpais, kryžiumi vainikuota viršūnė. Prie kiekvieno kapo įrengti nauji cementiniai kryželiai su karių vardais ir pavardėmis.

1929 m. spalio 2 d. įvyko paminklo atidengimo ir pašventinimo iškilmės. Jų metu vyko pamaldos, nuo vidurinės mokyklos prasidėjo iškilminga eisena į kapines. Joje dalyvavo Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko orkestras, šauliai, vidurinė mokykla, dvi lietuvių pradžios mokyklos, dvi žydų pradžios mokyklos, gaisrininkų komanda su orkestru. Paminklą pašventino Pandėlio klebonas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis dalyvaujant daugiau kaip 20 kunigų. Po ceremonijos vyko iškilmingi pietūs, kuriuose dalyvavo Povilas Matulionis.

1941 m. šalia karių kapų palaidoti trys 1941 m. birželio sukilimo dalyviai – Vincas Aleksynas (g. 1918/1919 m.), Vytautas Alešiūnas (g. 1922 m.), žuvę 1941-06-24 netoli Šepetos k. Kupiškio r. ir Danielius Kulikauskas (g. 1921 m.), 1941-06-25 nužudytas sovietinių aktyvistų ir raudonarmiečių prie Panevėžio cukraus fabriko.

Lietuvai okupavus Sovietų Sąjungai, 1951 m. vietinės valdžios nurodymu nuo paminklo viršaus buvo numuštas kryžius, užtinkuoti Lietuvos valstybės ir krikščioniški simboliai bei užrašai, tačiau nuversti nepavyko.

1989 m. Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Kupiškio taryba, vadovaujama architekto A.Graužinio, paminklą restauravo ir atkūrė autentišką vaizdą, 1989 m. birželio 14 d. paminklas buvo pašventintas.

2017 m. artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo, Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečiams, paminklas Lietuvos kariams atnaujintas. Prie Lietuvos karių kapų suplevėsavo Lietuvos vėliava.

Kapinių apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. liepos 15 d. karių kapai įtraukti į Kultūros vertybių registrą (u. k.16994) Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto., 1997 m. į Kultūros vertybių registrą įtrauktas paminklas Lietuvos kariams (u. k. 31763) Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.. 2005 m. objektai pripažinti saugomu valstybės.

Palaidoti kariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Steponas Monstavičius 23 m. iš Šiaulių m. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1920.I.13;
Aleksandras Narakas 21 m. iš Baisiogalos vlsč.- Vilniaus bataliono (1919-06-20–1919-11-09) eilinis, mirė 1919.IX.08;
Petras Prakopas 19 m. iš Vilkijos vlsč.- Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.III.06;
Stasys Bučys 21 m. iš Panevėžio apskr. – nežinomo kariuomenės dalinio eilinis(ant antkapio Gelž. kom.eilinis), mirė 1919.X.12;
Vincas Jutis 20 m. Vilkijos vlsč – Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko eilinis, mirė 1920. I.24;
Petras Juodiška 26 m. iš Liudvinavo vlsč. – Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko eilinis, mirė 1920.I.26;
Tadei Skipap 19 m. iš Vilniaus m. – Baltgudžių bataliono eilinis, mirė 1920.I.11;
Pranas Gedauskas 20 m. iš Griškabūdžio vlsč. – Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko eilinis, mirė 1920.I.05;
Stasys Slavickas 22 m. iš Šiaulių vlsč. – Penktojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko eilinis, mirė 1920.I.19;
Ignas Navickas 20 m. iš Radviliškio vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.III.24;
Gustas (Gustavas) Čičkus 20 m. iš Kaupiškių vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.I.13;
Stasys Jacevičius 22 m. iš Raseinių vlsč. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1920.I.13;
Vladas Vainauskas 21 m. iš Linkuvos vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.I.05;
Stasys Vileikis 22 m. iš Lyduvėnų vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1919.XI.14;
Antanas Dambrauskas 23 m. iš Viešvėnų vlsč. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1920.I.19;
Antanas Tamulis 21 m. iš Šiaulių apskr., Joniškio vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.I.20;
Stasys Staškus 24 m. iš Šiluvos vlsč. – Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko eilinis, mirė 1920.I.30;
Ipolitas Mingaila 23 m. iš Babtų vlsč. – Lietuvių atsargos bataliono eilinis, mirė 1920.IX.20;
Juozas Gustas 24 m. iš Kėdainių vlsč. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1920.I.20;
Antanas Gelčys 22 m. iš Marijampolės apskr. – Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko eilinis, mirė 1920.II.04;
Jonas Budrevičius 21 m. iš Gižų vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.I.19;
Antanas Krušinskas 21 m. iš Jonavos vlsč. – Eglaitės karo komendantūros (1919-10-25–1922-12-31) eilinis, mirė 1920.I.20;
Petras Kuprėnas 21 m. iš Pašvitinio vlsč. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1919.X.04;
Antanas Stanevičius 22 m. iš Panemunio vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.III.22;
Benediktas Sireikis21 m. iš Užvenčio vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1919.XI.19;
Kazys Dzikas 25 m. iš Josvainių vlsč. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1920.II.14;
Jonas Povilauskas 20 m. iš Kėdainių vlsč. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1920.I.26;
Steponas Mičiūda 21 m. iš Biržų m. – Eglaitės karo komendantūros (1919-10-25–1922-12-31) eilinis, mirė 1920.I.09;
Mikas Burichas 25 m. iš Ašmenos apskr. – belaisvis, mirė 1920.I.02;
Morkus Bogušis 18 m. iš Naujamiesčio vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.II.23;
Juozas Mantuška 20 m. iš Joniškėlio vlsč. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1919.X.28;
Jonas Norkus 23 m. iš Tryškių vlsč. – Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko eilinis, mirė 1919.XII.30;
Mikas Pilvinis 22 m. iš Gruzdžių vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.III.14;
Vladas Pacevičius 19 m. iš Kauno m. – Baltgudžių bataliono eilinis, mirė 1920.I.24;
Petras Žilinskas 21 m. iš Krekenavos vlsč. – Marijampolės bataliono eilinis, mirė 1919.IX.19;
Izidorius Petraitis 21 m. iš Gruzdžių vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1919.XI.20;
Juozas Karpauskas 24 m. iš Jonavos vlsč. – Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko eilinis, mirė 1920.III.01;
Vincas Jankauskas – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.XI.18;
Pranas Visockas 21 m. iš Vabalninko vlsč. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1920.I.19;
Vincas Lipinskas 19 m. Lazdijų vlsč. – Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko eilinis, mirė 1920.I.19;
Mikas Burba 22 m. iš Kapčiamiesčio vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.I.13;
Aleksandras Baltrušaitis 29 m. iš Kelmės vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1919.XII.12;
Bronislovas Zapolskis 20 m. iš Krekenavos vlsč. – Panevėžio bataliono eilinis, mirė 1919.VIII.17;
Juozas Petravičius 23 m. Matelių mstl. – Eglaitės karo komendantūros (1919-10-25–1922-12-31) eilinis, mirė 1920.I.04;
Kazys Adomas Černiauskas 21 m. – Pirmojo husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulko, mirė 1919.VII.22; Kaziui Černauskui (Černiauskui) skirtas kario kryželis stovi ir Ukmergės miesto kapinėse Vaižganto g.
Alfonsas Talkevičius 22 m. iš Kriukų vlsč. – Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1920.I.18;
Juozas Kurlinskas 21 m. iš Pumpėnų vlsč.- Devintojo pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko eilinis, mirė 1920.I.18;
Sergejus Zaicevas 18 m. iš Trakų vlsč.- Baltgudžių bataliono eilinis, mirė 1920.II.07;
Juozas Malemanas – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.II.02;
Pranas Rinkevičius 29 m. iš Garliavos vlsč. – Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko eilinis, mirė 1920.I.01;
Juozas Gricius 23 m. Papilės vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.III.13;
Kostas Ermakas 22 m. Kaltanėnų vlsč.- Baltgudžių bataliono eilinis, mirė 1920.I.02;
Juozas Vancevičius 20 m. iš Kėdainių vlsč. – Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko eilinis, mirė 1920.I.23;
Jonas Kvietinskas 21 m. iš Keturvalakių vlsč. – Antrojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulko eilinis, mirė 1919.VIII.02;
Ignas Ramonas 22 m. iš Joniškio vlsč. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.I.07;
Jonas Gelažavičius 20 m. iš Užpalių vlsč. – Aštuntojo pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulko eilinis, mirė 1920.II.04;
Juozas Mižutis 22 m. iš Raseinių m. – Trečiojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko eilinis, mirė 1920.I.09;
Juozas Urbonacičius 20 m. iš Jankų vlsč. – Antrojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulko eilinis, mirė 1919.IX.23;
Jurgis Jačionis 21 m. iš Šėtos vlsč. – Panevėžio bataliono eilinis, 1919.IX.04;
Nežinomo kario kapas;
Nežinomo kario kapas;
Nežinomo kario kapas.

Kitos žymios asmenybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kupiškio miesto centrinės kapinėse taip pat palaidota:

Kazys Burokas (1866–1934) – Lietuvos knygnešys,
Vincas Eidukas (1885–1936) – Kupiškio progimnazijos pedagogas ir direktorius, Kupiškio valsčiaus savivaldybės narys, aktyvus visuomeninių organizacijų veikėjas, šaulys,
Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė (1893–1958) – Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė,
Stefanija Glemžaitė (1885–1974) – akušerė, etnografė, pedagogė, Šaulių sąjungos narė,
Mikalina Glemžaitė (1891–1985) – etnografė, pedagogė,
Jono Dapšio-Kazio, Viršaičio, Vlado Dapšio-Balandžio ir Vincento Deksnio-Ramūnio palaikai – Lietuvos partizanai,
Povilas Krapavickas (1873-1951) - Lietuvos knygnešys.