Lietuvos dailininkų draugija
Lietuvos dailininkų draugija – Lietuvos dailininkų kūrybinis susivienijimas, veikęs 1932–1938 m. Kaune.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos dailininkų draugijos veikloje dalyvavo vyresniosios kartos dailininkai, siekiantys ginti savo kartos interesus, išlaikyti statusą meniniame gyvenime. Propagavo realistinio meno, akademizmo, natūralizmo principus, konfrontavo su arsininkais, jaunosios kartos dailininkais. Steigėjai: Vladas Didžiokas, Jonas Mackevičius, Jonas Šileika, Adomas Varnas, Juozas Zikaras (pirmininkas). Vadovavo 3 žmonių valdyba. 1933 m. draugija surengė vienintelę savo narių darbų parodą. 1938 m. įsiliejo į Lietuvos dailinkų sąjungą.
Žymesni draugijos nariai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vytautas Bičiūnas, Barbora Didžiokienė, Olga Dubeneckienė, Aleksandras Gordevičius, Vincas Grybas, Jonas Janulis, Antanas Jaroševičius, Petras Kalpokas, Kazys Šimonis, Ignas Šlapelis, Antanas Žmuidzinavičius.[1]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Umbrasas, Eglė Kunčiuvienė, Lietuvių dailininkų organizacijos 1900–1940, Vilnius, 1980.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos dailininkų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 205 psl.