Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (LTSR BPK) - Lietuvos TSR baudžiamojo proceso teisės sąvadas, teisynas; baudžiamojo proceso kodeksas. Patvirtino Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba ir įvedė nuo 1961 metų rugsėjo 1 dienos.

Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybinio baudžiamojo proceso uždaviniai - greitai ir pilnutinai išaiškinti nusikaltimus, įkaitinti kaltininkus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padariusis asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas (2 str. 1 d.).

Baudžiamasis procesas turėjo padėti stiprinti socialistinį teisėtumą, užkirsti kelią nusikaltimams ir juos visiškai likviduoti, auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai laikytųsi tarybinių įstatymų ir gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles.

Procesas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BPK buvo įtvirtinta pareiga iškelti baudžiamąją bylą ir išaiškinti nusikaltimą. Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalėjo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad jie būtų nubausti.

Baudžiamąsias bylas visuose teismuose nagrinėja teisėjai ir liaudies tarėjai, išrinkti įstatymo nustatyta tvarka.

Visuose teismuose baudžiamosios bylos pirmąja instancija nagrinėjamos teisėjo ir dviejų liaudies-tarėjų sudėtimi.

Liaudies tarėjai turi tokias pat teises, kaip ir pirmininkaujantysis teisiamajame posėdyje, sprendžiant visus klausimus, kylančius, nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį.

Kasacine tvarka teismai bylą nagrinėja trijų teismo narių sudėtimi, o teisminės priežiūros tvarka – ne mažiau kaip trijų teismo narių sudėtimi.

Buvo nustatyta, kad teisėjai ir liaudies tarėjai sprendžia baudžiamąsias bylas, remdamiesi įstatymu, sutinkamai su socialistine teisine sąmone, tokiomis sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamojo proceso pagrindų 20 straipsniu, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų laikymosi baudžiamajame procese tikslumą prižiūrėjo TSRS Generalinis Prokuroras tiek betarpiškai, tiek ir per Lietuvos TSR Prokurorą bei kitus jam pavaldžius prokurorus.

Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje procesas vyko lietuvių kalba arba tos vietovės gyventojų daugumos kalba.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]