Lietuvos Respublikos pilietybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lietuvos Respublikos pilietybė - konstitucinis-teisinis ryšys su Lietuvos valstybe; nacionalinė pilietybė. Reglamentuoja LR Konstitucija, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (LR PĮ) ir kiti teisės aktai.

Įgijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos pilietybė įgyjama:

  • gimus;
  • įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;
  • suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);
  • optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;
  • ir kitais pilietybės įstatyme numatytais atvejais.[1]

Lietuvoje galioja ius sanguinis (kraujo teisės) principas, bet jis yra papildytas "jus soli" (žemės teisės) principo elementais. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimimo faktu:

  • ius sanguinis principas - vaikas, kurio abu tėvai gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos. Jei tėvai yra skirtingų pilietybių, tačiau vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos pilietis, vaikas taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos teritorijoje, gimė už Lietuvos Respublikos ribų, bet tėvų arba vieno iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos pilietis, ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nepriklausomai nuo gimimo vietos.
  • ius soli principas - asmenų be pilietybės vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje tampa Lietuvos Respublikos piliečiu. Vaikai, kurių tėvai yra nežinomi (pamestinukai) yra Lietuvos piliečiai iki to laiko, kol nepaaiškėja kitos aplinkybės.Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Netekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

  1. atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
  2. įgijus kitos valstybės pilietybę;
  3. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;
  4. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
  5. teismui pripažinus asmenį netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, kai asmuo, turėdamas šios dalies 4 punkte nurodytą leidimą, tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje taip, kad tuo padaroma žala Lietuvos Respublikos interesams.

LR PĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas asmenims, įgijusiems kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, pilietybę.

Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus LR PĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus[2].

Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

Jeigu nustatoma, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus LR PĮ 18 straipsnio 2 dalyje, arba kad Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje ar dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal LR PĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktą.

Lietuvos Respublikos piliečio pasas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Respublikos piliečio pasas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]