Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo.

Ištakos

1987 m. susikūrė pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos paminklosaugos organizacijos: 1987 m. kovo mėnesį „Talka“, gegužės mėnesį-ekohumanistinė draugija „Santarvė“, vėliau pasivadinusi „Žemynos“ klubu. Vilniuje ėmė veikti ir daugelis intelektualų diskusijų klubų. Lietuvių inteligentijos siekis kurti platesnio pobūdžio organizaciją išryškėjo taip pat 1987 m. 1987 m. gegužės mėnesį Česlovo Kudabos ir kitų pastangomis buvo įkurta organizacija, pavadinta Lietuvos kultūros fondu. Jo tiesioginis uždavinys buvo kultūros paveldo puoselėjimas, tyrimai, lėšų kultūros paminklams restauruoti rinkimas. Neoficialūs organizacijos tikslai buvo daug platesni, bet šiai organizacijai nebuvo lemta tapti plačia visuomenine organizacija dėl valdžios suvaržymų. Neleista steigti fondo teritorinių skyrių provincijoje, fondo veikla buvo atidžiai sekama ir kontroliuojama. Daugumą eilinių sąjūdininkų siekusių reformų 1987 - 1988 metais padrąsino ir užvaldė Lietuvos Laisvės Lygos bei kitų disidentinių organizacijų bekompromisis Lietuvos nepriklausomybės siekis išreikštas reikalavimu naikinti 1939 m. rugpjūčio 23 d. Kremliuje pasirašyto Ribentropo Molotovo pakto slaptų protokolų pasekmes. Šis reikalavimas pirmą kartą mitinge viešai deklaruotas prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. rugpjūčio 23 d.

Formavimasis ir politiniai siekiai

Tikrąja judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, iš jų 17 priklausė komunistų partijai. Steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22-23 d. Į LPS steigiamąjį suvažiavimą buvo išrinkti 1027 delegatai, kuriuos išrinko Sąjūdžio rėmimo grupės iš visų LTSR rajonų. Suvažiavime užsiregistravo 1021 delegatas. Pagal socialinę sudėtį vyravo tarnautojai, iš jų gausiausia mokslininkų ir menininkų grupė – 283. Net 693 delegatai buvo su aukštuoju išsilavinimu. Delegatai atstovavo maždaug 1000 rėmimo grupių, Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkstančių žmonių. Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime buvo priimta Sąjūdžio programa ir įstatai, sukurti valdymo organai.Į LPS Seimo tarybą LPS Seimas išrinko daugumą Iniciatyvinės grupės narių, 11 iš 35 išrinktųjų LPS Seimo tarybos narių Iniciatyvinei grupei nepriklausė. Rinkimuose į LPS Seimo tarybą daugiausia balsų gavo Romualdas Ozolas (193 iš 212). Kaip organizacija oficialiai įregistruotas 1989 kovo 16. Sąjūdis leido neoficialų savilaidos laikraštį Sąjūdžio žinios bei legalų savaitraštį „Atgimimas“. Sąjūdžio laikraščiu pradžioje skelbėsi ir „Respublika“. Iš pradžių LPS deklaravo kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, bendradarbiavo su Lietuvos Komunistų partija(LKP). Nuo 1988 m. lapkričio mėnesio LPS užėmė savarankišką politinę poziciją, vis labiau diferencijavosi nuo LKP ir 1989 m. vasario 16 d. viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas. Taip jis tapo opozicija LKP, kuri dar apie pusmetį kartojo perestrojkos lozungus apie atsinaujinusią TSRS. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS Liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio remti kandidatai iškovojo 36 vietas iš 42. 1990 metų vasario 24 d. (pakartotiniai balsavimai kovo 4-10 d.) rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą Sajūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141. Būtent Sąjūdžio deputatų balsai nulėmė 1990 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo akto priėmimą.

Organizacinė struktūra

LPS steigiamajame suvažiavime buvo sukurti centriniai LPS koordinaciniai organai: LPS Seimas (220 narių) ir LPS Seimo taryba (35 nariai). Atsiribojimas nuo LKP vertė stiprinti LPS organizacinę struktūrą. Iki tol tiek Iniciatyvinė grupė, tiek LPS Seimo taryba buvo kolegialus organas, kur visi nariai turėjo vienodas teises. 1989 m. lapkričio 25 d. LPS Seimo tarybos posėdyje buvo išrinktas LPS Seimo tarybos pirmininkas, kuriuo tapo Vytautas Landsbergis, buvo įkurtas profesionaliai dirbantis Sąjūdžio sekretoriatas. Didžioji dalis vietinių LPS rėmimo grupių susikūrė iki LPS steigiamojo suvažiavimo. Sąjūdžio vietos organizacija aiškiai dubliavo LKP(vadinamosios pirminės partinės LKP organizacijos) modelį. Todėl rėmimo grupės buvo tiek teritorinės, tiek institucinės. Ten, kur egzistavo LKP pirminė organizacija, kūrėsi ir Sąjūdžio rėmimo grupė, taip tapdama opozicine jėga iki tol monopolistinei LKP. Šalia LPS Seimo tarybos gana įtakingos buvo LPS Vilniaus koordinacinė taryba ir LPS Kauno taryba. Beje, LPS politinės programos evoliucijai visąlaik darė įtaką varžybos tarp dviejų Sąjūdžio grupuočių, vadintų tiesiog vilniečiais ir kauniečiais. Kauniečių grupė buvo politiškai radikalesnė ir nuolat spaudė užimti bekompromisinę išėjimo iš TSRS, nepriklausomybinę poziciją.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, išrinkta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Mokslų Akademijos salėje. Ingei Lukšaitei atsisakius dalyvauti, Iniciatyvinėje grupėje liko 35 nariai:

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai

Sąjūdžio Seimo nariai, išrinkti ir patvirtinti Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d.:

Abišala Aleksandras Algirdas
Abraitytė Laima
Acus Arūnas
Adomaitis Regimantas
Adomaitis Ričardas
Ališauskas Vytautas
Aliulis Vaclovas
Alminas Kazys
Andrejevas Julius
Aniulis Artūras
Antanaitis Bronius
Antanaitis Vaidotas
Antanavičius Kazimieras
Anužis Bernardas
Bairaševskis Mensaidas
Balakauskas Osvaldas
Balčiūnas Petras
Bartusevičius Raimundas
Baužytė Nijolė Angelė
Beinortas Julius
Bendoraitis Gintautas
Braziulis Rimantas
Brėdikis Vytautas
Bubnys Vytautas
Bulavas Juozas
Buračas Antanas
Butkevičius Audrius
Butkus Alvydas
Čekuolis Algimantas
Čepaitis Virgilijus Juozas
Čepas Vytautas
Čeponis Vytautas
Čižas Algirdas Eduardas
Daubaras Albinas
Daugėla Stasys
Daunoras Vaclovas
Filipavičius Saulius
Gaščiūnas Kazys
Geda Sigitas
Gentvilas Eugenijus
Genzelis Bronius Gibas Gintaras
Girdžiūnas Kazys
Glinskis Leonas Vytautas
Gorodeckis Aringas
Graužinis Algis
Gricienė Ona Jurina
Gricius Saulius
Grigelionis Bronius
Gudaitis Ričardas
Gudaitis Romas
Gutmanas Aronas
Ignatavičius Eugenijus
Ilgūnas Gediminas
Jacinevičius Leonidas
Jagminas Leonardas
Jakavonis Gediminas
Jakštas Juozas
Jakubauskas Albinas
Jalinskas Vincentas
Janonis Vytautas
Januševičius Gytis
Januška Albinas
Jarašiūnas Egidijus
Jefremov Vladimir
Jefremov Georgij
Jonynas Jonas
Jonušienė Vitalija Teresė
Juknius Kazys
Juodzevičius Balys
Juozaitis Arvydas
Juzeliūnas Julius
Kačinskas Virgilijus
Kairevičius Jonas
Kakaras Gunaras Imantas
Kalanta Antanas
Kaltenis Petras
Karalius Alvydas
Karalius Gediminas
Katkus Valdemaras
Kaušpėdas Algirdas
Keina Algimantas
Keldušis Jonas
Keršys Faustas
Klumbys Aleksandras
Klumbys Egidijus
Kobeckaitė Halina
Kolesnikovas Vytautas
Kontautas Antanas
Kontautas Juozas
Koskienė Aldona Veronika
Kostkevičius Gediminas
Krikščiūnas Vytautas
Kubilius Vytautas
Kudaba Česlovas
Kudaba Petras
Kuzmickas Bronius
Kuzminskas Vincas
Landsbergis Vytautas
Laurinaitis Eugenijus
Laurinkus Mečys
Ledas Vytautas
Leonavičius Bronius
Liegus Valdas
Liorančas Jonas
Lisauskas Algimantas
Lukšas Gytis
Lukšienė Meilė
Mackievič Zygmunt
Makūnas Stasys
Maldonis Alfonsas
Marcinkevičius Justinas
Martinaitis Marcelijus Teodoras
Matulaitis Juozas
Matulionis Robertas
Medalinskas Alvydas
Medvedev Nikolaj
Mezginaitė Elena
Mickūnaitė Giedrė
Mickūnas Raimundas
Mikulskis Vaclovas
Milčius Leonas
Minkevičius Jokūbas
Misiūnienė Nijolė
Motieka Kazimieras
Mulevičius Algirdas
Murėnas Romualdas
Narkūnas Valdas
Nasvytis Algimantas
Nedzinskienė Birutė
Nekrošius Eimuntas
Noreika Laimonas
Norvilas Algimantas
Oksas Jurgis
Olekas Juozas
Ozolas Romualdas
Pabiržis Ričardas
Padegimas Bernardas Gytis
Pakalnis Romas
Patackas Algirdas
Paukštė Vytautas
Paulauskaitė Zita
Paulauskas Rolandas
Pečeliūnas Saulius
Pečiulis Saulius
Peškys Algimantas
Petkevičius Vytautas
Petraitis Vilhelmas
Plečkaitis Vytautas Petras
Povilionis Vidmantas
Prunskienė Kazimiera
Pukštas Romualdas
Račas Antanas
Račiūnas Pranas
Radžvilas Vytautas
Rajeckas Raimundas Leonas
Ratkienė Irena
Rybelis Antanas
Sakalas Aloyzas
Sambora Henrikas
Saudargas Algirdas
Simanaitis Gintaras
Simanavičius Artūras
Simėnas Arnoldas
Skučas Artūras
Smailys Alfredas
Smelevičius Morkus
Songaila Gintaras
Stakvilevičius Mindaugas
Stancikas Dalius
Stančikas Antanas
Stanionis Vytautas
Staniulis Vidmantas
Stankaitis Gintautas Vincentas
Stanevičius Antanas
Stankevičius Česlovas Vytautas
Stankovičius Ignas
Stech Valentin
Šagždavičius Rimantas
Šaltenis Arvydas
Šaltenis Saulius
Šatas Juozas
Šedys Jonas
Šerkšnys Gediminas
Šileikis Gintaras
Šilinskas Sigitas
Šimanauskienė Irena
Šimėnas Jonas
Šličytė Zita
Šneideris Vytautas
Taišerskis Stanislavas
Tomkus Vitas
Umbrasas Vytautas
Uoka Kazimieras
Uosis Stasys
Urba Kęstutis
Vabalaitė Danutė
Vaišvila Zigmas
Vaitiekūnas Petras
Valašinas Viktoras
Valiušaitis Vidmantas
Varanauskas Povilas
Varkalis Dionizas
Vasiliauskas Kazimieras
Vėbra Evaldas
Vedegys Raimundas
Velikonis Virmantas
Verseckas Arvydas
Verseckas Jonas
Veselka Julius
Viliūnas Vytautas
Vingras Vaclovas
Vingrys Audrius
Zaborskaitė Vanda
Zalatorius Albertas
Zingeris Emanuelis
Žalys Aleksandras
Žalnieravičius Sigitas
Žebriūnas Arūnas
Žukas Vytautas

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai

Taryba buvo renkama iš 35 žmonių. Rinkimai baigėsi 1988 spalio 24 d. 4 val. 17 min. Į Tarybą išrinkti šie Sąjūdžio Seimo nariai:

Romualdas Ozolas, filosofas, - 193 balsai,
Kazimiera Prunskienė, ekonomistė, - 192 balsai,
Vytautas Landsbergis, muzikologas, - 187 balsai,
Bronius Genzelis, filosofas, - 180 balsų,
Sigitas Geda, poetas, - 179 balsai,
Vitas Tomkus, žurnalistas, - 173 balsai,
Arvydas Juozaitis, filosofas, - 165 balsai,
Julius Juzeliūnas, kompozitorius, - 162 balsai,
Bronius Kuzmickas, filosofas, - 160 balsų,
Vytautas Petkevičius, rašytojas, - 156 balsai,
Justinas Marcinkevičius, poetas, - 152 balsai,
Alvydas Medalinskas, ekonomistas, - 151 balsas,
Virgilijus Čepaitis, rašytojas, - 150 balsų,
Vaclovas Aliulis, kunigas, - 149 balsai,
Zigmas Vaišvila, fizikas, - 147 balsai,
Algirdas Kaušpėdas, architektas, muzikas, - 139 balsai,
Algimantas Nasvytis, architektas, - 139 balsai,
Kazimieras Motieka, teisininkas, - 137 balsai,
Algimantas Čekuolis, rašytojas, - 136 balsai,
Antanas Buračas, ekonomistas, - 131 balsas,
Jokūbas Minkevičius, filosofas, - 122 balsai,
Vaidotas Antanaitis, miškininkas, - 115 balsų,
Kazimieras Antanavičius, ekonomistas, - 105 balsai,
Romas Gudaitis, rašytojas, - 105 balsai,
Arūnas Žebriūnas, kino režisierius, - 104 balsai,
Vytautas Bubnys, rašytojas, - 92 balsai,
Marcelijus Martinaitis, poetas, - 82 balsai,
Georgijus Jefremovas, poetas, - 79 balsai,
Vytautas Radžvilas, filosofas, - 78 balsai,
Česlovas Kudaba, geografas, - 77 balsai,
Emanuelis Zingeris, filologas, - 72 balsai,
Raimundas Rajeckas, ekonomistas,- 72 balsai,
Mečys Laurinkus, sociologas, - 69 balsai,
Kazimieras Uoka, darbininkas, - 68 balsai,
Osvaldas Balakauskas, kompozitorius, - 65 balsai.

Sąjūdžio įvaizdis Vakaruose

JAV

JAV Sąjūdis ir Lietuvos nepriklausomybės siekis vertintas itin dviprasmiškai. Iš Baltijos šalių kilę amerikiečiai ėmė spausti Kongresą, kad būtų aktyviai paremta nepriklausomybė. Oficiali JAV valdžia, visų pirma prezidentas George Bush, skatino Sąjūdį derėtis su TSRS vadovu M. Gorbačiovu. Lietuvos klausimas buvo plačiai aptarinėtas JAV ir TSRS derybų metu. JAV ragino TSTS nenaudoti karinės jėgos Baltijos šalyse, nes kitu atveju Maskvai būtų pritaikytos ekonominės sankcijos. JAV pasmerkė 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje. Paprasti amerikiečiai palaikė Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybės idėją.

JAV administracija atsargiai žiūrėjo į Vytautą Landsbergį, ir prasmingesne bendravimo formą laikė pokalbius su ministre pirmininke Kazimiera Prunskiene.

Vokietija

Sąjūdžio veikla sutapo su Vokietijos suvienijimo problemos sprendimu. Oficiali Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) pozicija buvo neutrali. Teigta, kad Sąjūdžio palaikymas gali turėti įtakos Vokietijos ir TSRS santykiams. Helmutas Kohlis, 1988-1991 m. ėjęs VFR federalinio kanclerio pareigas, pasisakė už mažų žingsnelių taktiką. Anot jo, Sąjūdis, vykdydamas politiką viskas arba nieko, stato galimybę Lietuvai tapti nepriklausomai. Vis dėlto, VFR iš dalies pateisino šią Sąjūdžio iniciatyvą. Valstybės Vyriausybės pareiškime H. Kohlis teigia, kad VFR nepripažįsta TSRS įvykdytos Baltijos valstybių aneksijos.

Didžioji Britanija

Britai, būdami geopolitiniai TSRS oponentai, visuomet palaikė Baltijos šalių siekį tapti nepriklausomomis. 1990 m. Londone Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Thatcher susitiko Vytautą Landsbergį, kuriam patarė elgtis atsargiai ir paragino imtis derybų su TSRS. Savo atsiminimų knygoje „Metai Downing Streete“ M. Thatcher vadina V. Landsbergį prezidentu.

Prancūzija

Prancūzijos prezidentas Francois Mitterandas kritiškai vertino Sąjūdžio ketinimus. 1990 m. kovo 11 d. jis neoficialiai teigė: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas – diktatūra. Pasigalėjimo verti žmonės. Suprasčiau, jei M. Gorbačiovas turėtų griebtis jėgos“. F. Mitterandas neigiamai vertino ir V.Landsbergio asmenybę: „Landsbergis yra menininkas, ne politikas“.

1990 m. balandžio pabaigoje prezidentas F. Mitterandas kartu VFR kancleriu H. Kohliu viešai paskelbė laišką V. Landsbergiui, kuriuo paprašė jo „suspenduoti“ Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Islandija

1991 m. vasario 11 d. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą pirmoji užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva.

Sąjūdis po 1993 m.

1993 m. Lietuvos Sąjūdis nutarė reorganizuotis į visuomeninę organizaciją ir pasitraukti iš aktyvios politinės veiklos, beveik kiekvienais metais vyksta jo suvažiavimai, priimantys rezoliucijas svarbiausiais politikos klausimais, Sąjūdžio taryba daro pareiškimus, organizuoja mitingus ir piketus.

Sąjūdis kituose Lietuvos miestuose

Sąjūdžio spauda

Sąjūdžio spauda – 1988-1993 m. leisti leidiniai, talkinę kovai už Lietuvos nepriklausomybę ir skleidę Sąjūdžio idėjas. Šie leidiniai prisidėjo prie sovietinės sistemos žlugimo ir demokratijos plėtros pasaulyje. Ryškiausi leidiniai buvo: „Sąjūdžio žinios“ bei „Atgimimas“. Taip pat leista „Respublika“, „Viltis“, „Moterų balsas“, „Kauno aidas“, „Persitvarkymo naujienos“ ir kt.

Literatūra

A. E. Senn. Bundanti Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. 188 p.
Lietuva 1940-1990: Okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2005
Virgilijus Čepaitis. Su Sąjūdžiu už Lietuvą: nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. Vilnius: Tvermė, 2007.
Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas. Vilnius, Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Steigiamasis suvažiavimas, 1988 m. spalio 22-23 d. Vilnius: Mintis, 1990.
Romas Batūra. Lietuvos sąjūdžio spauda kelyje į nepriklausomybę.

Nuorodos

Šaltiniai

Lietuva pasaulio galingųjų akiratyje 1988-1991 m. Sudarytojas Justas Vincas Paleckis. Vilnius, 2005 m.