Lietuvos Brastos mūšis (1792)
| Lietuvos Brastos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: 1792 m. ATR-Rusijos karas (Targovicos konfederacija) | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Abiejų Tautų Respublika
|
 Rusijos imperija
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
 Simonas Zabiela
|
Ivanas Fersenas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| ~5000 karių ~20 pabūklų |
~5500 karių 13 pabūklų | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 356 žuvę, 66 belaisviai, 4 pabūklai[2] |
12 žuvusių, 43 sužeistų[3] | ||||||
Lietuvos Brastos mūšis (Bresto mūšis, lenk. Bitwa pod Brześciem, rus. Битва под Брестом) – 1792 m. liepos 23 d. (pagal tuo metu Rusijoje naudotą Julijaus kalendorių – liepos 12 d.) prie Lietuvos Brastos (dab. Brestas, Baltarusija) įvykusios Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos imperijos kariuomenių kautynės, vienas 1792 m. ATR-Rusijos karo (Targovicos konfederacijos) susirėmimų, gynybinis mūšis, skirtas pridengti pagrindinių ATR pajėgų traukimąsi į Varšuvą.
Traukdamasis nuo įsiveržusios Rusijos kariuomenės Lietuvos kariuomenės vadas Mykolas Zabiela padalijo kariuomenę į keletą grupuočių, taip siekdamas palengvinti jų judėjimą į Varšuvą. Lietuvos Brastos gynybą jis pavedė savo broliui Simonui, vadovavusiam apie 2000 karių dydžio pajėgoms. Mieste Simono Zabilelos vadovaujamos pajėgos prisijungė prie miesto garnizono. Po susijungimo ATR pajėgos siekė maždaug 5000 karių, didelę dalį kurių sudarė naujokai. Jas sudarė 5 pėstininkų batalionai, tuzinas kavalerijos eskadronų ir 20 pabūklų. Zabiela tikėjosi, kad prireikus jam padės generolo Arnoldo Byševskio (lenk. Arnold Anastazy Byszewski) vadovaujama Didžiosios Lenkijos divizija, atvykusi iš Varšuvos, kuri liepos 22 d. sustojo Ivanavoje.
5,5 tūkst. karių (5 pėstininkų batalionai, 6 kavalerijos eskadronai, kazokų daliniai ir 13 pabūklų) dydžio rusų korpusui vadovavęs generolas Ivanas Fersenas siekė neleisti lietuvių kariuomenei susijungti su lenkų daliniais. Rusai liepos 21 d. išžygiavo iš Šarašovos. Liepos 23 d. auštant Bresto priemiestyje įvyko pirmieji rusų ir lietuvių susirėmimai.[4] Kituose šaltiniuose nurodoma, kad pirmieji susirėmimai vyko jau liepos 21 d., kai rusų dragūnai atakavo miesto prieigose išsidėsčiusius LDK karius, po ko pastarieji pasitraukė į miestą.[5]
Lietuvos daliniams trūko šaudmenų, daugelis naujokų pirmą kartą atsidūrė kautynėse ir neatlaikė puolimo. Kova po truputį persikėlė į miestą, iš kurio lietuviai buvo nustumti už Bugo upės į Terespolį. Negalėdamas pasipriešinti rusams, Simonas Zabiela įsakė trauktis link Varšuvos.
Kautynėse Lietuvos kariai neteko 365 karių, 4 pabūklų.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Бой при Бресте, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг.,“. runivers.ru. Nuoroda tikrinta 2024-09-10.
- Mała Encyklopedia Wojskowa (Wydanie I, Tom 2 leid.). Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa. 1967.
- Хронологический указатель военных действий русской армии и флота
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Бой при Бресте, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., https://runivers.ru/conflicts/actions/boy_pri_breste/
- ↑ Бой при Бресте, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., https://runivers.ru/conflicts/actions/boy_pri_breste/
- ↑ Бой при Бресте, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., https://runivers.ru/conflicts/actions/boy_pri_breste/
- ↑ Mała Encyklopedia Wojskowa (Wydanie I, Tom 2 leid.). Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa. 1967.
- ↑ „Бой при Бресте, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг.,“. runivers.ru.