Lietuvos švyturiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lietuvoje yra 7 švyturiai. Seniausias – Klaipėdos švyturys, pastatytas 1796 m., 1953 m. perstatytas. Ventės rago švyturys pastatytas 1863 m., Nidos1874 m., Uostadvario švyturys – 18731876 m., Pervalkos (arba Arklių) švyturys 1900 m., Šventosios švyturys Palangoje1957 m. Šie švyturiai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jie turi istorinę, architektūrinę, techninę vertę.

TSRS laikais švyturiai buvo laikomi strateginiu objektu. Šalia jų buvo draudžiama bet kokia aukštų pastatų statyba bei jų fotografavimas, draudžiamas populiarinimas. Visi Lietuvos švyturiai yra atviri ir prieinami visuomenei. Tiesa, iki šiol egzistuoja klaidingas stereotipas, kad į juos esą yra draudžiama patekti.

Jūriniai švyturiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje yra 4 jūriniai švyturiai (Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje ir Šventojoje).

  • Klaipėdos švyturys buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d. (Baltijos jūros pakrantėje senesni tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai). Šviesos įtaisą sudarė 6 atšvaitai iš bronzos, atspindėję lajinių žibintų šviesą. Dėl menko atšvaitų efekto švyturio šviesa 4 km atstumu nuo kranto buvo matoma tik kaip mėnulio pilnaties diskas. 1819 m. Klaipėdos švyturys buvo paaukštintas (projekto autorius – Samuelis Irentalis), jame įrengta nauja žibintų sistema, kurią sudarė 13 varinių poliruoto sidabro plokštelėmis dengtų atšvaitų, apšviestų 13-os lempų, kūrenamų alyva. Tuomet jūroje švyturio šviesa sklisdavo daugiau kaip 30 km. Senojo (per 200 metų senumo) švyturio autentiška teišliko tik 4 metrų cokolinė dalis. Klaipėdos švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, atstatytas 1945 m., o iš naujo perstatytas ir patobulintas tik 1953 m. Dabartinio švyturio aukštis – 44 metrai. Atstumas nuo jūros - 500 m. Signalas matomas iš 33 kilometrų.
  • Nidos švyturys nuo jūros yra nutolęs 900 metrų. Aukštis – 28 metrai. Signalas matomas iš 40 kilometrų.
  • Šventosios švyturys nuo jūros yra nutolęs per 780 metrų. Aukštis – 39 metrai. Signalas matomas iš 31 kilometro. Metalinių konstrukcijų švyturys pastatytas 1957 m. 1964 m. įrengtas garso signalas.
  • Juodkrantės švyturys nuo jūros yra nutolęs 900 metrų. Aukštis – 21 metrai. šviesos signalas matomas 33 km spinduliu.

Kuršių marių švyturiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuršių marių švyturiai – Pervalkos (Arklių), Ventės rago, Uostadvario.

  • Pervalkos švyturys stovi ant dirbtinės Kuršių marių salos. Aukštis – 14 metrų. Signalas matomas už 13 kilometrų. Pastatytas 1900 m., perstatytas 1948 m. ir 1960 m., sala sutvirtinta betono blokais. Švyturys veikia automatiškai – siunčia matomus baltus signalus.
  • Ventės rago švyturys pastatytas Ventės rage. 1837 m. pastatytas medinis, 1860 m. pradėtas statyti mūrinis. Aukštis – 11, atstumas iki marių – 30 metrų, signalas matomas iš 3,5 km. Švyturys yra technikos paminklas.
  • Uostadvario švyturys – pastatytas 18731876 m., dabar nebenaudojamas, žibintas neišlikęs. Technikos istorijos paminklas. Švyturys taisyklingo aštuonkampio formos, sujungtas su gyvenamuoju namu. Sienų briaunos papuoštos žalios spalvos glazūruotomis plytomis, sienos raudonų plytų mūro. Viduje – įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Švyturys susijęs su XIX–XX a. navigacija.