Lietuvos ir Šiaurės Korėjos santykiai
 |
Lietuvos ir Šiaurės Korėjos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas: 1991 m. rugsėjo 6 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. rugsėjo 25 d. | ||
| Prekybos apimtys (2017):[1] | ||
| • Lietuva → Šiaurės Korėja: 1,14 mln. eurų | ||
| • Šiaurės Korėja → Lietuva: 0 eurų | ||
Lietuvos ir Šiaurės Korėjos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šiaurės Korėjos.
Nors diplomatiniai santykiai tarp dviejų šalių yra užmegzti, išlieka labai minimalūs. Lietuva, kaip Europos Sąjungos ir JT narė, visada prisidėjo prie JT rezoliucijų, smerkiančių Šiaurės Korėją dėl balistinių raketų ir branduolinių bandymų ir palaiko ekonomines sankcijas prieš Šiaurės Korėją[2]. Nepaisant to, kad Šiaurės Korėja buvo viena uoliausių SSRS sąjungininkių, pareiškusi diplomatinę paramą rugpjūčio pučo organizatoriams, šalis Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 6 d., iškart po SSRS ir Kinijos. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. rugsėjo 25 d.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės, į šią organizaciją priimtos tą pačią, 1991 m. rugsėjo 17 dieną.
2023 m. duomenimis, Lietuvoje gyvenančių Šiaurės Korėjos piliečių nėra.[3]
Šiaurės Korėjos ambasadoriai reziduoja Švedijoje (dabartinis – Jong Dok Kangas). 2022 m. duomenimis, nėra žinių apie Šiaurės Korėjai akredituotus ambasadorius.
Politiniai ir diplomatiniai ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Politinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Šiaurės Korėjos praktiškai nėra. Ryšių tarp šalių būta daugiau iki SSRS žlugimo – 1989 m. Lietuvos SSR surašyti 119 korėjiečių, kurių dalis galėjo būti kilę iš Šiaurės Korėjos.[4]
Šiaurės Korėjos spaudos teigimu, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė per ambasadoriaus raštų įteikimo ceremoniją naujai paskirtajam ambasadoriui pareiškusi, kad „šalių susivienijimo klausimą turi spręsti patys Korėjos žmonės be užsienio valstybių įsikišimo“. Savo ruožtu prezidentūra rašė, kad „Lietuva pritaria Europos Sąjungos pozicijai, kuri smerkia Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vykdomus branduolinius bandymus.[5]
2018 m. sausio mėn. Lietuvoje apsilankius Japonijos premjerui Šindzo Abei, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, jog Lietuva palaiko Japonijos poziciją dėl Šiaurės Korėjos.[6]
Ekonominis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarp šalių beveik nėra nuolatinių prekybinių ryšių ir jokių importo sandorių.[2]Jungtinėms Tautoms įvedus sankcijas Šiaurės Korėjai, buvo peržiūrėtas minimalus ekonominis šalių bendradarbiavimas. Vis dėlto aptikta viena neįvardinta polimerus eksportuojanti lietuviška verslo įmonė, kurios eksporto apimtys nuo 2017 m. sausio iki rugpjūčio siekė 1,14 mln. eurų.[7]
Kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kultūriniai ryšiai pradėti megzti dar Lietuvos TSR laikotarpiu. Pirmieji Lietuvos atlikėjų pasirodymai Šiaurės Korėjoje įvyko aštuntajame XX a. dešimtmetyje: 1976 m. Pchenjane koncertavo Kauno kultūros darbuotojų choras Leliumai, o 1978 m. – Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto šokių ansamblis Rasa.[8] 1984 m. po šalį turą surengė Jonavos „Azoto“ mišrus choras ir Kėdainių meno ansambliai,[9] po poros metų – Panevėžio lėlių liaudies teatras, vadovaujamas Julijos Blėdytės.[10]
Neformalūs kultūriniai ryšiai, nors minimalūs ir ne valstybės lygmeniu, yra kiek geriau išplėtoti nei politiniai ar ekonominiai. Vis daugėja pavienių turistų iš Lietuvos, apsilankiusių Šiaurės Korėjoje. 2008 m. rugsėjį dainininkas Andrius Mamontovas kartu su režisieriumi Mariu Martinsonu lankėsi Tarptautiniame Pchenjano festivalyje.[11] 2018–2019 m. pasirodė ir daugiau straipsnių portale delfi.lt iš Š. Korėją aplankiusių lietuvių, beveik išimtinai neigiamo pobūdžio.
Lietuvoje bent kartą buvo eksponuota Šiaurės Korėjos meno paroda.[12]
Taip pat sovietmečiu į lietuvių kalbą išversta Šiaurės Korėjos literatūros – Chan Sor Ja, I Kijongo, Se Man Yro kūrinių, 1951 m. išleistas rinkinys „Iš korėjiečių poezijos“.[13]
2019 m. lapkritį Lietuvos jaunimo (iki 22 m.) vyrų futbolo rinktinė sužaidė pirmąsias rungtynes tarptautiniame „Dazu Rock Carvings Cup“ turnyre Čongčinge (Kinija) su Šiaurės Korėjos jaunimo (iki 22 m.) vyrų futbolo rinktine.[14]
Šiaurės Korėjos pasiuntinių ir ambasadorių Lietuvoje sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra baigtinis
- Kim Hung-rim (pirmasis, 1995–1996 m., rezidavo Danijoje)
- Hui Chol Ri (2008-2011(?) m.)[15]
- Pak Kwang Chol (šeštasis, 2013–2014 m., rezidavo Švedijoje)
- Yong Dok Kang (septintasis, nuo 2014 m., reziduoja Švedijoje)
2021 m. paskirtas naujas Švedijoje reziduojantis Šiaurės Korėjos ambasadorius Latvijai, paprastai akredituojamas ir Lietuvai. Tačiau 2022 m. duomenimis, apie naujojo ambasadoriaus skiriamųjų raštų įteikimą duomenų nėra.[16]
Iš Lietuvos pusės akredituotų ambasadorių Šiaurės Korėjai nėra.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 9 d..
- ↑ 2,0 2,1 „Lietuva pritaria sankcijų Šiaurės Korėjai griežtinimui“. Diena.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-08.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ Migracijos metraštis 2022
- ↑ Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по республикам СССР
- ↑ Šiaurės Korėjos propagandos mašina įtraukė ir D.Grybauskaitę (delfi.lt)
- ↑ Ketlerius, Artūras (2018-01-13). „Lietuva remia Japoniją dėl Šiaurės Korėjos ir tikisi glaudesnio bendradarbiavimo“. delfi.lt. Delfi. ELTA. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Paslaptinga Lietuvos įmonė į Šiaurės Korėją eksportuoja daugiau nei už milijoną (15min.lt)
- ↑ B. Naglis Rasai plojo korėjiečiai. Komjaunimo tiesa, 1978-11-15
- ↑ E. Narvydas Azoto viešnagė Korėjoje. Tiesa, 1984-12-25
- ↑ Vida Bielskytė Lėlių teatro maršrutai. Tiesa, 1986-11-01
- ↑ Šiaurės Korėja Andriaus Mamontovo akimis (I dalis) – DELFI TV
- ↑ [ https://kultura.lrytas.lt/-12005890101198492022-parodoje-pristatomas-ma%C5%BEai-%C5%BEinomas-%C5%A1iaur%C4%97s-kor%C4%97jos-menas.htm[neveikianti nuoroda] Parodoje pristatomas mažai žinomas Šiaurės Korėjos menas]
- ↑ Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos literatūra(parengė Martynas Šiaučiūnas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
- ↑ „Lietuvos jaunimo futbolo rinktinė sužaidė lygiosiomis su Šiaurės Korėja“. LFF. Delfi. 2019-11-15. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Darbą pradeda naujasis Šiaurės Korėjos ambasadorius (15min.lt)
- ↑ Foreign Ministry State Secretary: Latvia ready for dialogue with North Korea if it fulfills international obligations – Abroad – News
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šiaurės Korėja | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-08 iš Wayback Machine projekto.
