Lietuvos ir Malaizijos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos–Malaizijos santykiai)
 Lietuvos–Malaizijos santykiai

Lietuva (žalia) ir Malaizija (oranžinė) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • De jure pripažinimas iš Malaizijos pusės: 1991 m. rugsėjo 11 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1994 m. kovo 9 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Malaizija: 21,3 mln. eur.
 • Malaizija → Lietuva: 18,1 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Malaizija → Lietuva (2020): neužfiksuota[1]

Lietuvos ir Malaizijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Malaizijos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 11 d. Santykiai užmegzti 1994 m. kovo 9 d.

Malaizijoje nuo 2020 m. veikia Malaizijos lietuvių bendruomenė (neoficialiais duomenimis 2021 m. gyveno 30 Lietuvos piliečių).[2]. Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 14 Malaizijos piliečių.[2]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės. Abi valstybės 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.[3]

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Tokijuje, o Lietuvai akredituotas Malaizijos ambasadorius reziduoja Varšuvoje. Selangore veikia Lietuvos garbės konsulatas.

Ankstyvieji santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nežinoma apie ryšius tarp Lietuvos ir Malaizijos iki 1990 m. Viena vertus, Malaizija iki 1957 m. buvo Britų Malajos dalis.

Santykiai po 1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Malaizija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 11 d., o diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1994 m. kovo 9 d.

2010 m. balandžio 9 d. Afganistano Goro provincijoje, kur veikė Lietuvos vadovaujama provincijos atkūrimo grupė, lankėsi Afganistane viešėjusi Malaizijos kariuomenės ir Užsienio reikalų ministerijos delegacija. Goro sostinėje Čagčarane svečiai susitiko ir su provincijos atkūrimo grupės dešimtosios Lietuvos karių pamainos vadu pulkininku Gediminu Macijausku, tarnaujančiais ir dirbančiais kariais ir civiliais. Delegacijai vadovavo jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Abdas Rahimas ir užsienio reikalų viceministras Kazlanas Rašidas. G.[4]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000–2002 m. Malaizijai priklausiusioje saloje buvo filmuojamas realybės šou „Robinzonai“, kuriame dalyvavo lietuvių, latvių ir estų atstovai.[5]

Nuo 2010 m. Mykolo Riomerio universitetas bendradarbiauja su Malaizijoje esančiu Malaizijos Sains universitetu.[6]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vykdomi ekonominiai mainai su Perako valstija. 2013 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 5 dienomis ūkio ministro Evaldo Gusto vadovaujama Lietuvos vyriausybinė delegacija, lankėsi Malaizijoje, kur susitiko su Malaizijos valstybinių institucijų, Malaizijos Perako valstijos institucijų atstovais ir Malaizijos verslo organizacijų ir įmonių („Petronas“, „Sime Darby“) atstovais bei Malaizijos Perako valstijos sosto įpėdiniu princu Raja Nazrinu Šachu. Su delegacija atvykęs buvo ir Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas.[7]

2013 m. gruodžio 9 d. Lietuvoje lankėsi Malaizijos Perako valstijos gubernatoriaus Zambry Abd Kadiro vadovaujama verslo delegacija ir susitiko su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi.[8]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Malaizijos siekė 39,3 mln. eurų, o Malaizija buvo 60-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Malaiziją.

  • Eksportas sudaro 21,3 mln. eurų; Malaizija yra 62-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 18,1 mln. eurų; Malaizija yra 56-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama produkcija: kaučiukas ir jo dirbiniai (20%), elektros įrenginiai ir jų dalys (15%), įvairūs maisto produktai (10%), transporto priemonės (10%), plastikas ir jo gaminiai (8%).

2020 m. Malaizijos tiesioginės investicijos buvo neigiamos, o Lietuvos tiesioginių investicijų Malaizijoje nebuvo.[1] Yra savo verslą Malaizijoje sukūrusių lietuvių.[9] 2013 m. Lietuva kvietė Malaizijos energetikos kompaniją „Petronas“ dalyvauti konkurse dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo Klaipėdos uoste statomam suskystintų gamtinių dujų terminalui.[10]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[11] 2020[12] 2021[13] 2022[2]
Malaizijos piliečių skaičius Lietuvoje 5 7 12 14

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas yra nepilnas

Pasiuntiniai Malaizijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Malaizija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-10-28. Nuoroda tikrinta 2021-11-22.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. ↑ Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare (lrt.lt)
  4. ↑ Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija :: Naujienos » Aktualijos (kam.lt)[neveikianti nuoroda]
  5. ↑ TV6 vėl rodys „Robinzonus“, kuriuos vedė Kernagis (alfa.lt)
  6. ↑ Mykolo Romerio universiteto bendradarbiavimas siekia ir Malaiziją Archyvuota kopija 2022-01-27 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ [https://web.archive.org/web/20220127155244/https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/sustiprinti-lietuvos-ekonominiai-rysiai-su-malaizija Archyvuota kopija 2022-01-27 iš Wayback Machine projekto. Sustiprinti Lietuvos ekonominiai ryšiai su Malaizija | Ekonomikos ir inovacijų ministerija (lrv.lt)
  8. ↑ Premjeras: turime skatinti Lietuvos ir Malaizijos bendradarbiavimą | Mano vyriausybė (lrv.lt) Archyvuota kopija 2022-01-27 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Lithuanians around the world – Audra Pakalnyte in Malaysia; a Lithuania Tribune exclusive (The Lithuania Tribune)
  10. ↑ Lietuva kviečia Malaizijos „Petronas“ dalyvauti konkurse dėl dujų tiekimo SGD terminalui
  11. ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  12. ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  13. ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  14. ↑ Darbą Lietuvoje pradėjo Malaizijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos ambasadoriai (TV3)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_ir_Malaizijos_santykiai&oldid=7192083"