Lietuvių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvių koplyčia

Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčia (it. Mater Misericordiae) arba Lietuvių koplyčia (it. Capella Lituana) – Pasaulio lietuvių išeivių pastangomis ir lėšomis įrengta katalikiška koplyčia Vatikano Šventojo Petro bazilikoje.

Interjeras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčiai parinkta vieta Bazilikos grotose, netoli apaštalo Petro kapo, prie vieno iš keturių piliorių, ant kurių laikosi bažnyčios stogas. Patalpoje sukuriama nuotaika susišaukia su katakombų krikščionybe ir sudėtinga Lietuvos istorija. Centrinėje sienoje švyti mozaikinis su metalo elementais Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas; rytinėje sienoje įkomponuoti Lietuvos valdovų Mindaugo, Vytauto Didžiojo, Jogailos ir jų statytų pirmųjų šalyje Vilniaus, Kauno ir Trakų bažnyčių bareljefai. Vakarinėje pusėje – Šv. Kazimiero ir Šv. Juozapato Kuncevičiaus, taip pat Kražių bažnyčios bei Sibiro tremtinių knygelės Marija, gelbėki mus atvaizdai. Sienos padengtos travertino marmuru iš Romos apylinkių, grindys siekia sudaryti lietuviško audinio įspūdį, ant koplyčios vartų – stilizuotas Vytis. Patalpoje gali melstis apie šimtą tikinčiųjų.

Įrengiant šventovės patalpas dalyvavo žinomi Italijos menininkai Angelo Bartolotti, Alfredo Nena, Corrado Ruffini, Pasquale Sciancalepre, Alcine Tico. Bendrą projektą sudarė išeivijos dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967 m. Vatikanas pritarė užsienio lietuvių vyskupų prašymui pagrindinėje Romos katalikų bažnyčioje tokias patalpas įrengti. Koplyčią buvo nutarta pavadinti Kankinių vardu taip primenant sudėtingą lietuvių tautos kelią į katalikybę ir sudėtas aukas siekiant ją išlaikyti. Buvo sudarytas vyskupo Vincento Brizgio vadovaujamas Vykdomasis komitetas, tautiečių tarpe imta rinkti lėšas. Kartu pradėti įrengimo darbai. 1970 m. sudarytas Šventinimo komitetas, kuriam vadovavo kardinolas Antonio Samorė, o nariais išrinkti: buvęs Italijos prezidentas Antonio Segni, Romos meras Clelio Darida ir kiti garbingi asmenys.

Tų pačių metų vasarą prasidėjo koplyčios, galiausiai pavadintos Gailestingumo Motinos vardu, atidarymo iškilmės:

  • Liepos 6 d. koplyčią pašventino Vatikano bazilikos arkikunigas, kardinolas Paolo Marella.
  • Liepos 7 d. Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslą palaimino ir Šv. Mišias aukojo popiežius Paulius VI. Jis taip pat pasakė kalbą iš viso pasaulio į iškilmes susirinkusiems lietuviams bei kitiems svečiams ir juos palaimino. Buvo sugiedotos lietuviškos giesmės ir Valstybės himnas.
  • Liepos 8 d. Mišias koplyčioje aukojo vysk. Vincentas Brizgys.
  • Liepos 9 d. Mišioms vadovavo kardinolas Antonio Samorė ir vyskupas Antanas Deksnys.

Nors piligrimai iš tuometinės Tarybų Lietuvos tuo metu ir negalėjo lankyti Koplyčios, joje meldėsi lietuvių išeivijos tikintieji. Gailestingumo Motinos koplyčioje ne kartą meldėsi vėlesnis popiežius Jonas Paulius II. Šiais laikais Lietuvos maldininkai joje lankosi dažnai, 2010 m. pabaigoje buvo iškilmingai paminėtas Koplyčios įkurimo keturiasdešimtmetis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]