Pereiti prie turinio

Lietuvių žygis į Talavą ir Lielvardę

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvių žygis į Talavą ir Lielvardę

Talavos žemės vieta dabartinės Latvijos žemėlapyje
Data 1213 m.
Vieta Talava (dab. Latvija)
Rezultatas
Konflikto šalys
lietuviai Kalavijuočių ordinas
Vadovai ir kariniai vadai
Dangerutis
Stekšys 
Volkwin von Naumburg zu Winterstätten

1213 m. lietuvių žygiai į Talavą ir Lielvardę – Lietuvos pajėgų įsiveržimų į Kalavijuočių ordino žemes serija 1213 m.

Puolimas prasidėjo lietuviams sulaužius metų pradžioje su kryžiuočiais prie Kuoknesės sudarytą taikos sutartį. Pirmasis puolimas vyko prieš Talavos žemes. Čia lietuviams pavyko į nelaisvę paimti Trykatos (latv. Trikāta) seniūną Talivaldį ir jo sūnų Varibulą. Abu buvo išvežti į Lietuvą.

Žygio metu Lietuvos kunigaikštis Dangerutis su Naugardo kunigaikščiu sudarė prieš kryžiuočius nukreiptą taikos sutartį. Grįždamas iš žygio Dangerutis pateko į kryžiuočių nelaisvę ir įkalintas Cėsių pilyje, kur vėliau nusižudė, greičiausiai sužinojęs, kad jo žemes užėmė kiti lietuvių kunigaikščiai.[1]

Tų pačių metų pabaigoje lietuviai įsiveržė į Lielvardės kraštą. Užfiksuota, kad į nelaisvę buvo paimtas krašto seniūnas Uldevenis, kuris vėliau buvo išpirktas.[2]

Magistro Folkvino Naumburgiečio vadovaujamiems kalavijuočiams pavyko surinkti pajėgas ir sumušti lietuvių kariuomenę. Mūšyje žuvo jų karo vadas. Žiemą, greičiausiai jau 1214 m., lietuviai dar kartą mėgino surengti antpuolį, tačiau persikėlusius per Dauguvą juos užpuolė kalavijuočių pajėgos. Prasidėjusiame mūšyje krito lietuvių vadas Stekšys, lietuviai atsitraukė.

  1. Daugirutis Lietuviškoji enciklopedija. T6. Kaunas, 1937. P.108
  2. Baranauskas, Tomas. „Lietuvos valstybės ištakos“.