Lietuvaitė su verbomis (paveikslas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Lietuvaitė su verbomis“
Menininkas Kanutas Ruseckas
Metai 1847 m.
Meno kryptis buitinis žanras
Medžiagos, technika drobė, aliejus
Matmenys 45 x 34 cm
Miestas (vieta) Vilnius
Muziejus Lietuvos dailės muziejus

Lietuvaitė su verbomis – 1847 m. sukurtas lietuvių dailininko Kanuto Rusecko paveikslas, pratęsęs buitinės tematikos paveikslų ciklą.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslą „Lietuvaitė su verbomis“ Ruseckas tapė ilgą laiką, kruopščiai ir atidžiai Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios prieigose, Savičiaus gatvėje. Iš kelių eskizų dailininkas išsirinko vieną. Paveikslas nutapytas prabėgus trejiems metams po kito žinomo dailininko paveikslo „Pjovėja“, ir pratęsė jo paveikslų ciklą apie lietuvių tautos gyvenimą, šventes bei papročius. Pastarasis paveikslas „Lietuvaitė su verbomis“ sulaukė dar didesnio populiarumo nei prieš tai minėta „Pjovėja“.[1]

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveiksle vaizduojama XIX a. lietuvių mergaitė, stovinti prie Vilniaus Ramintojos bažnyčios Verbų sekmadienį. Fone matyti minėtos bažnyčios didysis altorius su Mergelės Marijos paveikslu.[2]

Rankose mergina laiko surištas verbas, kadagius, šakeles. Verbos puoštos žibuoklėmis, šakelėmis su žiedeliais ar raugerškio uogomis.[3]

Mergaitė vilki paltelį. Drabužėliai šventiniai.[4]

Fonas iš dalies šviesus, kitoje dalyje tamsus. Kadangi dailininką domino mergaitės psichologinė charakteristika, paveiksle atsispindi jos kuklumas, orumas, išreikštas visoje jos laikysenoje. Paveikslą pagyvina raudona skarelė, gaubianti mergaitės galvą.[1][5]

1848 m. Varšuvoje M.Fajanso litografijos įmonėje šis kūrinys buvo atspausdintas.[1]

Šis paveikslas liudija ikonografines žinias apie verbų rišimą XIX amžiuje.[6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Vladas Drėma. Kanutas Ruseckas. Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 1996, p. 168. ISBN 9986-571-18-9.
  2. Informacija apie Kanuto Rusecko paveikslą svetainėje „Pamiršta.lt" [1]
  3. Etnologas Libertas Klimka: „Verbinės – gražiausia Vilniaus šventė“, skelbta svetainėje „15min.lt.” [2]
  4. Beatričė Rastenytė. 2016 m. Verbų sekmadienis, skelbta „Alkas.lt.” [3]
  5. Lietuvos dailės muziejus. Parodos „Žvilgsnio galia" katalogas, 2007. [4]
  6. Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte. Skelbta Lietuvos nacionalinio kultūros centro svetainėje. [5]