Lietaus nuotekų įlaja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.


 Recentism.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio istorijai ir per daug – esamai padėčiai bei naujienoms.
Jei galite, plačiau aprašykite straipsnio objekto istoriją, gali būti verta sutrumpinti esamos padėties ir naujienų aprašymą. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Įlaja – vandens rinktuvas stogo dangoje. Įrengiant, renovuojant plokščiuosius stogus labai svarbu, kad krituliai nepatektų į plokščiojo stogo konstrukcijas. Plokščiasis stogas – stogas, kurio nuolydis nuo 0,7 ° iki 7 °. Jei kritulių vanduo patenka į stogo konstrukciją, svarbu, kad jis būtų iškart pašalinamas. Siekiant išvengti drėgmės stogo dangoje būtina į stogo konstrukcijas montuoti vandens įlajas.

Stogo įlajos

Įlajos įrengimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbu įvertinti vandens nuvedimo sistemos kaip atskiro vieneto patikimumą, taip ir bendrą darbą viso stogo kontekste. Vandens nuvedimo nuo stogo sistema turi būti įrengta stogams, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus. Įlajų skersmuo ir skaičius, esant vidinio vandens nuvedimo sistemai, turi būti pagrįsti skaičiavimais. Taip pat ir atstumas tarp įlajų turi būti pagrįstas skaičiavimais. Bendruoju atveju jis turėtų būti ne didesnis kaip 12 m. Stogo plote įlajos turi būti išdėstytos žemiausiose stogo vietose bei turi būti įrengtos ne arčiau kaip 500 mm nuo stogo krašto, parapeto, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. Stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1,4 °.


Įlajos gaminamos iš medžiagų, atsparių cheminiam nuotekų poveikiui – keramikos, plastmasės, ketaus ar plieno. Paviršius padengiamas emale ar dažais. Įlajų dugnas daromas su nuolydžiu link ištekėjimo angos. Įlajose neturi būti tėkmę uždarančių įtaisų. Jos turi būti įrengtos taip, kad nekeltų pastato naudotojams nepatogumų dėl nemalonaus kvapo, kurį ilgainiui ima skleisti užsistovėjęs vanduo.

Literatūros šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas dėl Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. STOGAI“ patvirtinimo (Žin., 2008, Nr. D1-571)
  • Žibienė G. „Pastatų santechnika. Pastatų nuotakynas“ Mokomoji knyga. Kaunas: Ardiva, 2008