Liepiniškių kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Liepiniškių kapinynas
[[Image:|250px]]

Liepiniškių kapinynas
Koordinatės
55°25′45″š. pl. 25°38′42″r. ilg. / 55.4291109°š. pl. 25.6449652°r. ilg. / 55.4291109; 25.6449652Koordinatės: 55°25′45″š. pl. 25°38′42″r. ilg. / 55.4291109°š. pl. 25.6449652°r. ilg. / 55.4291109; 25.6449652
Savivaldybė Utenos rajonas
Seniūnija Kuktiškių seniūnija
Naudotas XIV a.XVII a.
Tirtas 1971 m.

Liepiniškių kapinynas, Liepiniškių senkapis – kapinynas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Liepiniškių kaimo šiaurinėje dalyje, prie kaimo kapinių, Kuktiškių seniūnija.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinynas įrengtas 50 x 50 m dydžio kalvelėje. 1971 m. Istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbanavičius) ištyrė 435 m² plotą. Rastas 101 mirusiojo kapas su įkapėmis, iš jų 100 mirusiųjų palaidoti nedeginti, 1 mirusysis – sudegintas. Dažniausiai kapuose rasta geležinių ietigalių, kirvių, skiltuvų, peilių, diržo sagčių, bronzinių apskritų skardinių segių, apyrankių, žiedų, žvangučių, monetų, molinių puodų. Iš viso rasta 119 radinių. Kapinynas datuojamas XIV a. – XVII a. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valdemaras ŠimėnasLiepiniškių kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 139 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Urbanavičius V. Liepiniškių senkapio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1970 m./ Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. V. 1972. P. 69–71
  • Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje (1. Pagoniškųjų laidojimo papročių nykimas Rytų Lietuvoje)/ Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. 1974. T. 3(48). P. 77–91.