Liepiniškių kapinynas
| Liepiniškių kapinynas | |||
|---|---|---|---|
  Liepiniškių kapinynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Utenos rajonas | ||
| Seniūnija | Kuktiškių seniūnija | ||
| Naudotas | XIV a. – XVII a. | ||
| Tirtas | 1971 m. | ||
Liepiniškių kapinynas (arba Liepiniškių senkapis) – kapinynas Utenos rajono savivaldybėje, Liepiniškių kaimo šiaurinėje dalyje, prie kaimo kapinių, Kuktiškių seniūnija.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinynas įrengtas 50 × 50 m dydžio kalvelėje. 1971 m. Istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbanavičius) ištyrė 435 m² plotą. Rastas 101 mirusiojo kapas su įkapėmis, iš jų 100 mirusiųjų palaidoti nedeginti, 1 mirusysis – sudegintas. Dažniausiai kapuose rasta geležinių ietigalių, kirvių, skiltuvų, peilių, diržo sagčių, bronzinių apskritų skardinių segių, apyrankių, žiedų, žvangučių, monetų, molinių puodų. Iš viso rasta 119 radinių. Kapinynas datuojamas XIV a. – XVII a. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Valdemaras Šimėnas. Liepiniškių kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 139 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Urbanavičius V. Liepiniškių senkapio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1970 m./ Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. V. 1972. P. 69–71
- Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje (1. Pagoniškųjų laidojimo papročių nykimas Rytų Lietuvoje)/ Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. 1974. T. 3(48). P. 77–91.