Liepalotai (Ščerbakovas)
Liepalotai rus. Щербаково vok. Lepalothen, Siebenkirchberg | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Nemano rajonas |
Altitudė | 35 m |
Pašto kodas | 238725 |
Tel. kodas | +7 40162 |
Ščerbakovas (liet. Liepalotai, vok. Lepalothen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Siebenkirchberg, 1945–1946 m. rus. Лепалотен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Щербаково) – buvusi gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 19 km į pietvakarius nuo Ragainės, nuo 2008 m. birželio 30 d. Žilino kaimo gyvenvietės teritorija.[1][2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas, kaimo bendruomenė, nuo 1935 m. balandžio 1 d. savivaldybė, priklausė Būdviečių parapijai.[4] 1946–2008 m. Žilino apylinkės teritorija, 1993 m. prijungta prie Bobrų.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1922 m. | Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1946–2008 m. | Žilino apylinkė Nemano rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Žilino kaimo gyvenvietė Nemano municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m. | |||||
1905 m. | 1910 m.[5] | 1933 m.[6] | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|---|
107 | 105 | 99 | 92 | ||
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Liepalotai GenWiki
- ↑ Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (17)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.