Lieknoji viksva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Carex acuta
Lieknoji viksva (Carex acuta)
Lieknoji viksva (Carex acuta)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Viksvuoliniai
( Cyperaceae)
Gentis: Viksva
( Carex)
Rūšis: Lieknoji viksva
( Carex acuta)
Binomas
Carex pseudocyperus
L.
Sinonimai
Carex gracilis Curtis

Lieknoji viksva, arba grakščioji viksva (Carex acuta) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos viksvų (Carex) genties augalas. Savaime paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Vakarų Azijoje, taip pat ir Lietuvoje.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz (1885)

Auga žemapelkėse, raistuose, grioviuose, upių ir ežerų pakrantėse, šlapiose pievose. Mėgsta augti saulėtose ar su šiek tiek šešėlio vietose, drėgname, turtingame, karbonatingame priemolio ir molio dirvožemyje ar sekliame vandenyje.

Lieknąsias viksvas ėda vandens graužikai: pelėnai, ondatros.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, 30-150 cm aukščio retakeris žolinis augalas. Turi šakotus, šliaužiančius šakniastiebius. Šaknys gali siekti 1 m gylį. Stiebas status, su trimis briaunomis, iki 3 mm storio, visas labai šiurkštus. Apatinės makštys šviesiai rudos. Lapai plokšti, išlinkę, iki 20 cm ilgio, 0,3-1 cm pločio, aštriais kraštais. Apatinė lapų pusė mėlynai pilka, o viršutinė – blizgi, tamsiai žalia.

Žiedynkotis su trimis briaunomis, šiurkštus, tvirtas. Žiedynlapis ilgesnis už visą žiedyną. Žiedynas 10-30 cm ilgio, jo viršūnėje 2-4 siauros, stačios, tik su kuokeliniais žiedais varputės. Žemiau jų 3-5 nusvirusios, 2-8 cm ilgio ir 4-8 mm pločio, juodai žalios, tik su piesteliniais žiedais varputės. Pažiedės siauros, smailios, juosvos ar rusvos. Piestelės dvi.

Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vaisius – rudas, 2-3 mm ilgio ir 1,5-2 mm pločio riešutėlis. Maišeliai žali, kiek suploti, iki 3 mm ilgio. Sėklos išlieka gyvybingos iki 5 metų. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai šakniastiebiais.

Dažnai auga su kitomis viksvomis ir sudaro hibridus. Žinomi hibridai su paprastąja (C. nigra), pelkine (C. acutiformis) ir pūslėtąja (C. vesicaria) viksvomis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]