Liejimo forma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Alavinių kareivėlių liejimas formoje

Liejimo formaliejybos įtaisas metalo liejiniams lieti.

Formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liejimo forma turi tuštumą, pripildomą skysto metalo, kuris aušdamas ir kietėdamas įgyja reikiamą konfigūraciją, matmenis. Į ją dedami vienkartiniai, pagaminti iš kvarcinio smėlio su rišikliu ar sintetine derva, ar metaliniai gurgučiai vidaus tuštumoms ir gilioms įduboms liejinyje sudaryti.

Liejimo forma būna:

  • vienkartinė – panaudota vieną kartą suardoma,
  • pusiau patvari – atlaiko iki 150 liejimų;
  • patvari, naudojama daugkartiniam liejimui.

Dažniausiai naudojamos vienkartinės formos: formavimo mišinių (formavimas) ir kevalinė, sukepinama iš kaitrai atsparios medžiagos su termoreaktyviąja derva; tinka nedideliems tikslių ir glotnių paviršių liejiniams. Rečiau naudojamos pusiau patvarios liejimo formos, gaminamos iš keraminių ar plastikinių medžiagų. Patvariose formose daugiausia didelėmis serijomis ar masiškai liejama slegiant. Tai kokilė – metalinė forma, sudaryta iš dviejų ar daugiau pusformių, gali būti išardoma ir presavimo forma – metalinė forma, turinti vieną ar kelias formuojamąsias plokštumas, atitinkančias liejinio konfigūraciją; jungiama su šalta ar karšta presavimo kamera. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dovainonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 101 psl.