Libijos architektūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kirenės bazilikos griuvėsiai
Eritonas
Viešbutis Tripolyje

Libijos architektūraLibijos, valstybės Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros, architektūra.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VII a. pr. m. e. gyvenvietes kūrė graikai, nuo II a. pr. m. e.romėnai (Kirėnė, Leptis Magna, SabrataPasaulio paveldo paminklai nuo 1982 m., Gadamesas – nuo 1986 m.). Išliko teatrų, amfiteatrų (Bany d'Adria 127 m.), termų, kolonadų, portikų, triumfo arkų (Marko Aurelijaus Tripolyje, 163 m., Septimijaus Severo Leptis Magnoje, 203 m.), šventyklų (Apolono Tripolyje, VII a. pr. m. e. pabaigoje), bazilikų (teismų, biržų), forumų kompleksų fragmentų. VI a. kraštą užvaldžius Bizantijai statyti sakraliniai (Justiniano bazilika Sabratoje, VI a.) ir gynybiniai statiniai.

VII a. šalį užkariavus arabams susiklostė arabų – berberų kultūra. Berberai statė daugiausia požeminius arba pusiau antžeminius statinius apsaugai nuo žiemos vėjų, vasaros kaitrų – gyvenamuosius namus, mečetes. Tripolio senamiestį, kuris susiklostė VII a. pr. m. e.III a. m. e., kaip ir kitų Libijos miestų senamiesčius, sudaro siaurų vingiuotų gatvių, akligatvių, aikščių tinklas, daug mečečių, smuklių. Gadamiso senamiestyje išliko unikalus dengtų gatvių ir aikščių tinklas; gatvės buvo skirtos vyrams vaikščioti, moterims buvo nutiesti takai per stogus.

Miestai juosti sienomis (Tripolio senamiesčio siena su Bab Zanatos, Bab Havaros, Bab al Bahro vartais, VIII a.). Senieji gyvenamieji namai statyti vieno arba dviejų aukštų su kolonadomis, vidiniais kiemais, fasadai dažniausiai dažyti baltai. Nuo XVI a. šalį valdant Osmanų imperijai statyta daug mečečių (En Nakos, baigta – 1610 m., Karamančio su aštuonkampiu minaretu, 1711 m., Gurgi 1883 m., architektas J. Gurgi, visos Tripolyje) arba jomis paverstos anksčiau pastatytos šventyklos (Didžioji, 1264 m., Teilano 1336 m.), t. p. gynybinių statinių (Šv. Egidijaus pilis, XVI a., Liūtų vartai, XV a. pabaigoje, abu Tripolyje).

Italų valdymo laikotarpiu (19111943 m.) pastatyta katalikiška Švenčiausiosios Jėzaus Širdies katedra Tripolyje (1928 m., architektas Panteri).

Modernioji architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po nepriklausomybės paskelbimo 1951 m. miestuose statomi administraciniai pastatai, universitetai (al Fatehas 1973 m., Džarjuniso universitetas, Bengazis, 1977 m., architektas J. Kubitas), teatrai, viešbučiai („Corinthia Bab Africa“ Tripolyje, 2003 m., architektų bendrovė „Xuereb Martin Associates“), restoranai (Al Fateh bokštas Tripolyje, 2003 m.), dangoraižiai. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Libija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 101 psl.