Liaudies tarėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Liaudies tarėjas (rus. народный заседатель) – kai kurių valstybių (Baltarusija, Rusija) pilietis, nustatyta tvarka išrinktas dalyvauti teismo sudėtyje, sprendžiančioje baudžiamąsias ir civilines bylas.

Įgaliojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liaudies tarėjas turi lygias teises su teisėju – nagrinėja įrodymus, balsuoja dėl teismo sprendimo ir kita. Liaudies tarėjas renkamas atviru balsavimu visuotiniuose piliečių susirinkimuose pagal jų darbo ar gyvenamąją vietą tam tikram laikotarpiui (pvz., Rusijoje – 5 metams). Rinkėju gali būti kiekvienas ne jaunesnis kaip 18 m. pilietis. Liaudies tarėjų skaičius teismuose gali būti įvairus, pvz., Rusijoje vienas rajono (miesto) teismas gali turėti iki 156 liaudies tarėjų.

Dažniausiai teismo posėdyje dalyvauja du liaudies tarėjai, atsitiktine tvarka atrinkti iš bendro sąrašo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19181991 m. liaudies tarėjai buvo TSRS (iki 1922 m. Tarybų Rusijoje). Institucija įvesta pakeičiant 18641917 m. Rusijos imperijoje veikusią prisiekusiųjų teismo instituciją. Rajono (miesto) liaudies teismo liaudies tarėjų rinkimus rengdavo rajonų (miestų) liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Rajono (miesto) liaudies teismo liaudies tarėjai buvo formaliai renkami atviru balsavimu 2,5 metų kadencijai visuotiniuose darbo žmonių susirinkimuose pagal jų darbo, gyvenamąją ar mokymosi vietą. Sričių, kraštų, autonominių sričių, autonominių apygardų, autonominių, sąjunginių respublikų aukščiausiųjų teismų, TSRS Aukščiausiojo Teismo liaudies tarėjai buvo renkami 5 metams.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje TSRS okupacijos metais rajono (miesto) liaudies teismo liaudies tarėjai buvo formaliai renkami (paskutinį kartą 1987 m.) visuotiniuose darbo žmonių susirinkimuose pagal jų darbo, gyvenamąją ar mokymosi vietą atviru balsavimu 2,5 m. (iki 1982 m. – 2 m.) metų kadencijai. Rajonų (miestų) liaudies tarėjų rinkimus skelbdavo LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas, rengdavo rajonų (miestų) darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Liaudies tarėju galėjo būti išrinktas kiekvienas pilietis, turintis rinkimų teisę ir rinkimų dieną sukakęs 25 metus. LTSR Aukščiausiojo Teismo liaudies tarėjus rinko LTSR Aukščiausioji Taryba 5 metams. Rajonų (miestų) liaudies teismuose liaudies tarėjai buvo iki 1992 m., Aukščiausiajame Teisme – iki 1994 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Liaudies tarėjas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 77 psl.