Liaudies ūkio taryba
Liaudies ūkio taryba (rus. совет народного хозяйства), sovnarchozas – 1917–1932 m. ir 1957–1965 m. TSRS pramonės ir statybos decentralizuoto valdymo institucija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1917 m. veikė Tarybų Rusijos Aukščiausioji liaudies ūkio taryba ir vietinės (gubernijų, rajonų ir apskričių) liaudies ūkio tarybos, vėliau įkurtos šakinės Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos, kurios valdė svarbiausias ūkio šakas ir net finansus. Liaudies ūkio taryba pirmiausia turėjo atkurti karo sugriautą ūkį. Tarybų Rusijos pavyzdžiu liaudies ūkio tarybos įkurtos Ukrainoje ir kitose tarybinėse respublikose 1919 m. sausio 20 d. įkurta Lietuvos ir Baltarusijos Aukščiausioji liaudies ūkio taryba). Aukščiausioji liaudies ūkio taryba turėjo liaudies ūkio komisariato statusą. 1932 m. teritorinė gamybinė liaudies ūkio taryba ūkio valdymo sistema pakeista šakine – iki 1946 m. valdė liaudies ūkio komisariatai. Vietoje TSRS Aukščiausiosios liaudies ūkio tarybos įkurti Sunkiosios, Lengvosios ir Miško pramonės liaudies komisariatai, vėliau įkurta daugiau komisariatų. 1946–1957 m. komisariatus pakeitė ministerijos.
1957–1965 m. liaudies ūkio tarybos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1957 m. N. Chruščiovo iniciatyva šakinė ūkio valdymo sistema vėl pakeista teritorine gamybine – ministerijos buvo panaikintos, vietoj jų sudaryta ekonominių teritorinių rajonų liaudies ūkio taryba. Panaikinus ministerijas nebeveikė centralizuoto ūkio valdymo principas, būdingas TSRS, todėl 1960 m. įkurta Rusijos TFSR, Ukrainos TSR ir Kazachijos TSR respublikinės liaudies ūkio tarybos (kitose respublikose jos įkurtos dar 1957 m.), o 1963 m. – TSRS Aukščiausioji liaudies ūkio taryba ir sąjunginiai kai kurių pramonės šakų komitetai. Liaudies ūkio taryboms nepavykus, kaip planuota, padidinti TSRS planinio ūkio produktyvumo jos 1965 m. panaikintos ir vėl grįžta prie centralizuoto šakinio ūkio valdymo modelio – įkurtos sąjunginės, sąjunginės respublikinės ir respublikinės ministerijos.
1957–1965 m. Lietuvos TSR vietiniai ūkiniai vadovai sugebėjo, naudodamiesi liaudies ūkio taryba, labiau atsižvelgti į vietos poreikius ir šiek tiek sistemingiau bei sparčiau nei visoje TSRS plėtoti ūkį. [1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liaudies ūkio taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 79 psl.