Liardas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Prancūzijos karaliaus Karolio IX (1560-1574) laikų liardas (skersmuo 15 mm, masė 0,89 g), nukaldintas Dižono kalykloje 1574 m.

Liardas – viduramžių (XIV–XVIII a.) Prancūzijos moneta.

Pirmiausia liardus kaip smulkias monetas pradėjo kaldinti Dofinė, 1342 m. prie Prancūzijos prijungta istorinė sritis. Liardas buvo lygus 3 Dofinės denjėms. Liardai buvo kaldinami iš bilono (labai negryno sidabro). Averse paprastai būdavo pavaizduotas delfinas.
Liudviko XI laikais (1461–1483 m.) liardas tapo visos Prancūzijos moneta, lygia 3 Turo denjėms. Moneta svėrė 1,2 g, ją kaldino iš 250 prabos sidabro.

Liardus kaldino iki XVIII a. pabaigos, bet monetos kokybė nuolat prastėjo, o masė mažėjo. XVI a. viduryje liardas svėrė jau tik 1,06 g, o praba sumažėjo iki 188. Henriko III laikais (1574–1589) masė beveik nesumažėjo (masė – apie 1 g, bet praba sumažėjo iki 125.

1648 m. buvo išleistas pirmas varinis 3,8-4 g svėręs liardas. Ant vienų tokių monetų būdavo kalamas nominalas 3 denjės (3d), ant kitų – užrašas Liard de France.
Nuo Liudviko XV laikų (1715–1774) liardas svėrė jau 3 g, jis buvo smulkiausia Prancūzijos moneta.

Liardus kaldino iki naujos Prancūzijos monetų sistemos (frankas, lygus 100 santimų) įvedimo. Paskutinius liardus iš apyvartos išėmė 1856 m. Tuo metu liardas buvo lygus 1,4 .

Liardus kaldino ir Monako kunigaikštystė – 1720 m. ji nukalė pirmas tokias monetas (iš bilono).

Nyderlandų liardai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. Imperatorius Karolis V Nyderlanduose įvedė smulkią monetą liardą. Vėliau taip vadino smulkią monetą (1/124 kronentalerio) Austrijos Nyderlanduose, kol šiuos 1794 m. okupavo revoliucinė Prancūzija.