Liardas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prancūzijos karaliaus Karolio IX (1560-1574) laikų liardas (skersmuo 15 mm, masė 0,89 g), nukaldintas Dižono kalykloje 1574 m.

Liardas – viduramžių (XIV–XVIII a.) Prancūzijos moneta.

Pirmiausia liardus kaip smulkias monetas pradėjo kaldinti Dofinė, 1342 m. prie Prancūzijos prijungta istorinė sritis. Liardas buvo lygus 3 Dofinės denjėms. Liardai buvo kaldinami iš bilono (labai negryno sidabro). Averse paprastai būdavo pavaizduotas delfinas.
Liudviko XI laikais (1461–1483 m.) liardas tapo visos Prancūzijos moneta, lygia 3 Turo denjėms. Moneta svėrė 1,2 g, ją kaldino iš 250 prabos sidabro.

Liardus kaldino iki XVIII a. pabaigos, bet monetos kokybė nuolat prastėjo, o masė mažėjo. XVI a. viduryje liardas svėrė jau tik 1,06 g, o praba sumažėjo iki 188. Henriko III laikais (1574–1589) masė beveik nesumažėjo (masė – apie 1 g, bet praba sumažėjo iki 125.

1648 m. buvo išleistas pirmas varinis 3,8-4 g svėręs liardas. Ant vienų tokių monetų būdavo kalamas nominalas 3 denjės (3d), ant kitų – užrašas Liard de France.
Nuo Liudviko XV laikų (1715–1774) liardas svėrė jau 3 g, jis buvo smulkiausia Prancūzijos moneta.

Liardus kaldino iki naujos Prancūzijos monetų sistemos (frankas, lygus 100 santimų) įvedimo. Paskutinius liardus iš apyvartos išėmė 1856 m. Tuo metu liardas buvo lygus 1,4 sū.

Liardus kaldino ir Monako kunigaikštystė – 1720 m. ji nukalė pirmas tokias monetas (iš bilono).

Nyderlandų liardai

XVI a. Imperatorius Karolis V Nyderlanduose įvedė smulkią monetą liardą. Vėliau taip vadino smulkią monetą (1/124 kronentalerio) Austrijos Nyderlanduose, kol šiuos 1794 m. okupavo revoliucinė Prancūzija.