Pereiti prie turinio

Letas Palmaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Letas Palmaitis
Gimimo vardas Jekimovas
Visas vardas Mykolas Letas Palmaitis
Gimė 1944 m. gegužės 14 d. (80 metų)
Leningradas, RTFSR
Tėvai Tatjana Jekimova, Konstantinas Jekimovas
Sutuoktinis (-ė) Danguolė Antanina Dulkytė
Vaikai Juzefa Alna Justina, Marija Sandinga, Marta Dangilė
Veikla filologas baltistas ir orientalistas
Sritis baltų kalbotyra, kartvelų kalbotyra, geopolitika
Organizacijos Vilniaus universitetas
Alma mater Leningrado universitetas

Mykolas Letas Palmaitis, slapyvardis Mikelis Klusis[1] (gimęs kaip rus. Николай Константинович Екимов – Nikolajus Jekimovas, g. 1944 m. gegužės 14 d. Leningrade) – filologas orientalistas ir baltistas, baltų kalbų istorinės gramatikos bei baltų prokalbės, kartvelų (gruzinų, svanų) kalbų, semitų (hebrajų, aramėjų, arabų) filologijos tyrinėtojas. Vadovauja projektui, atkūrusiam prūsų kalbą negausiai pasaulio prūsų bendruomenei (projekto idėją 1983 m. pasiūlė rusų kalbininkas Vladimiras Toporovas).[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijos Sovietų Sąjungoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19611965 m. studijavo matematiką ir mechaniką Leningrado mechanikos bei Leningrado tiksliosios mechanikos ir optikos institutuose. 1970 m. Leningrado universiteto orientalistikos fakultete apgynė semitologijos magistro laipsnį. 1970 m. ieškodamas baltiškų šaknų persikėlė į Lietuvą, pasikeitė pavardę į Palmaitis. 1975 m. Vilniaus universitete apsigynė baltų kalbų daktaro laipsnį. KGB užkirtus kelią rašyti habilitacijos darbui baltų-finougrų kontaktų srityje, ėmėsi kartvelų kalbų studijų Gruzijoje, kur 1978 m. tapo habilituotu mokslų daktaru indoeuropeistikoje (oponavo akad. Tamazas Gamkrelidzė ir akad. Vytautas Mažiulis). 1981 m. Maskvos aukščiausioji atestacijos komisija mokslinį laipsnį anuliavo, bet Letas Palmaitis jau buvo įdarbintas Vilniaus universiteto baltų filologijos katedros vyresniuoju mokslo darbuotoju.

Darbas Europos Taryboje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tapo Europos Tarybos Išblaškytų tautinių mažumų instituto direktoriumi. 2000 m. institutas neteko paramos ir buvo uždarytas. 2007 m. išėjo į pensiją[3]. Nuo 2005 m. ėmė bendradarbiauti su „Kavkazcenter“[4] portalu.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baltų kalbų gramatinės sistemos raida (1998 m., „Šviesa“)
  • Eurazija valdžios skandalų veidrodyje (Aleksandro Dugino kritika, 2004 m., „Ciklonas“)
  • Old Prussian Written Monuments (2006 m., „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“)
  • Įmintos tūkstantmečio mįslės (2009 m., „Kalendorius“)
  • Kas ir kada pagrobė Europą? (2011 m., su Algirdu Patacku, „Kalendorius“)
  • Baltisticos“, „Indogermanische Forschungen“, „Res Baltica“, „Mazovia“, „Macne“ (Gruzija) kt. leidiniuose paskelbė kalbotyros darbų, yra kelių knygų autorius įskaitant geopolitinę tematiką.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Sabaliauskas, redaktorė T. Paulauskytė (2018-09-12, red. 2022-09-19). „Mykolas Letas Palmaitis“. VLE. Nuoroda tikrinta 2023-11-26. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  2. „Gaivinti prūsų kalbą padeda ir internetas“. Vakarų ekspresas. 2010-12-03. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
  3. http://www.geocities.ws/palmaitis/
  4. http://www.kavkazcenter.com/

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]