Leponto Alpės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leponto Alpės

Leponto Alpės (it. Alpi Lepontine, vok. Lepontinische Alpen, pranc. Alpes Lėpontiennes) – Vakarų Alpių dalis Italijoje (Pjemontas) ir Šveicarijoje (Valė, Tičinas, Graubiundenas), tarp Simplono ir Splugeno perėjų.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgis iš vakarų į rytus apie 100 km, didžiausias aukštis 3553 m – Monte Leonės kalnas Simplono masyve. Susidariusios iš granito, gneiso, kristalinių skalūnų, pietuose – iš klinties. Šiaurėje kalnus juosia Reino ir Ronos aukštupių slėniai. Leponto Alpės suskaidytos upių slėnių į kelis masyvus. Aukščiausiuose kalnuose yra ledynų Reino, Ticino, Tocės versmės. Šlaitai apaugę miškais; aukščiausiose vietose – alpinės pievos.

Išplėtotas turizmas, žiemos sportas. Per Sankt Gothardo perėją (aukštis 2108 m) eina plentas CiurichasMilanas; netoli perėjos – Gotardo tunelis, juo eina geležinkelis ir plentas. [1]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Leponto Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 24 psl.