Lepšiai (Šiauliai)
| Lepšiai | ||
|---|---|---|
  Lepšiai |
||
| 55°55′30″š. pl. 23°20′35″r. ilg. / 55.925°š. pl. 23.343°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šiaulių miesto savivaldybė
| |
Lepšiai – Šiaulių miesto rytinės dalies rajonas, 3 km nuo miesto centro, prie kelio į Radviliškį ir pakeliui į Salduvės kalną.[1]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ribojasi šiaurėje su Salduvės parku, rytuose su Aleksandrija, pietuose su Zokniais, vakaruose su Šimše. Rajonas kalvotas, šiaurinėje pusėje buvusios pelkės. Kalvose trykšta keliolika šaltinių, kurių vandenys suformuoja Švedės upelio aukštupį.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajono teritorijoje žmonių gyventa jau VIII–IX a. Tai rodo senkapio, kurį tyrinėjo archeologas Balys Tarvydas radiniai, dabar saugomi Aušros muziejuje.
Dabartinė gyvenvietė pradėta formuoti 1832 m., kai grafas Nikolajus Zubovas, nusipirkęs kaimo dalį, joje pradėjo statyti Aleksandrijos dvarą. Visi į dvaro teritoriją patekę valstiečių ūkiai buvo nugriauti, jiems pastatyti namai arčiau Šiaulių.
Po 1996 m., suteikus sklypus buvusiems žemės savininkams gyvenvietė pradėjo plėstis. Tačiau jos plėtra ribota, nes beveik visa ji patenka į vandenvietės apsaugos zoną.
Vandenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1930–1932 m. inžinierius Steponas Kairys, projektuodamas Šiaulių miesto vandentiekį, atkreipė dėmesį į Lepšių šaltinius. Atlikus jau pirmuosius gręžinius buvo rastas geros kokybės vanduo, kurį nuspręsta panaudoti miesto aprūpinimui geriamuoju vandeniu. Vandenvietė įrengta 1939 m., bet vandentiekis baigtas statyti tik 1943 m. Vandenvietę eksploatuoja UAB „Šiaulių vandenys“, ją sudaro 20 gręžinių, kurių gylis nuo 165 iki 205 m. Vandenvietės galingumas – 20 000 m³ per dieną.