Leo Frobenius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Leo Frobenijus)
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leo Frobenijus
vok. Leo Viktor Frobenius
Bundesarchiv Bild 183-R29255, Leo Frobenius.jpg
Gimė: 1873 m. birželio 29 d.
Berlynas
Mirė: 1938 m. rugpjūčio 9 d. (65 metai)
Bigancola, Pjemontas
Veikla: vokiečių archeologas, etnografas
Commons-logo.svg Vikiteka: Leo FrobeniusVikiteka

Leo Frobenijus (vok. Leo Viktor Frobenius, 1873 m. birželio 29 d. Berlynas1938 m. rugpjūčio 9 d. Bigancola, Pjemontas, Italija) – vokiečių archeologas, etnografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. Frankfurte prie Maino įsteigė Kultūrmorfologijos institutą (dab. Frankfurto universiteto Frobenijaus institutas), vėliau jam perdavė savo rinkinius. Nuo 1932 m. dėstė Frankfurto universitete, nuo 1934 m. Etnografijos muziejaus direktorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19041935 m. surengė 12 ekspedicijų į Afriką, surinko daug etnografinių, archeologinių ir istorinių duomenų. Išplėtojo difuzionizmo teoriją, kultūros ciklų teoriją. Nurodė Okeanijos ir Afrikos tautų kultūrų bendrumus; juos aiškino bendra tų tautų kilme.[1]

Leo Frobenijus bandė jungti evoliucionizmą su difuzionizmu. Pirmasis suformulavo kultūros ratų (vok. Kulturkreise) koncepciją. Kultūros ratus jis suvokė ne kaip paprastą kultūros elementų rinkinį, o kaip holistinį objektų, idėjų ir elgesio būdų kompleksą, kuris susidaro tam tikromis gamtinėmis-geografinėmis sąlygomis ir migruoja, sklisdamas į kitas gamtines-geografines sąlygas ir ten prigydamas. Analizuodamas panašumus tarp Okeanijos ir Rytų Afrikos kaukių, namų, būgnų, drabužių ir skydų, ėjo toliau nei Frydrichas Racelis ir teigė, kad ne tik atskiri kultūros elementai ar bruožai, bet ištisos kultūros ir net kultūrų grupės (kultūros ratai) yra panašūs.

Leo Frobenijus į atskirą kultūrą žiūrėjo kaip į pasižyminčią savita – atskira dvasia, kurią jis pavadino paideuma („išsilavinimas“) ir gretino ją su Volksgeist („tautos dvasia“). Be to, jis į antropologiją įvedė pasaulėžiūros (Weltenschaung) sąvoką, kurią aiškino esant tam tikrą plačiai paplitusią apibendrintą ir giluminę mąstyseną, archetipinę psichę, apimančią pačius didžiausius kultūrinius arealus, paplitusius skersai išilgai pasaulio.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kultūros problemos (Probleme der Kultur) 4 t. 1899–1901 m.
  • O Afrika kalbėjo (Und Afrika sprach), 3 t. 1912–1913 m.
  • Patirtos pasaulio dalys (Erlebte Erdteile), 1925–1929 m.
  • Urvų priešistoriniai piešiniai Europoje ir Afrikoje (Prehistorie Rock Pictures in Europe and Africa), 1937 m.) vienas autorių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Leo Frobenijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 270 psl.
  2. Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.