Lentvario vandens jėgainė

Koordinatės: 54°39′51″š. pl. 25°02′50″r. ilg. / 54.6642°š. pl. 25.0473°r. ilg. / 54.6642; 25.0473
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°39′51″š. pl. 25°02′50″r. ilg. / 54.6642°š. pl. 25.0473°r. ilg. / 54.6642; 25.0473

Lentvario hidroelektrinė
Lentvario vandens jėgainė
Bendra informacija
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Būklė Naudojama
Upė Bevardis upelis F-1
Pradėjo veikti 1949 m.
Instaliuota galia 65 kW
Savininkas UAB „Vilgera“
Užtvanka
Tvenkinio plotas 29 ha
Turbinos ir generatoriai
Turbinų kiekis ir markė 1

Lentvario vandens jėgainė – mažoji hidroelektrinė Lentvario miesto šiaurėje, šalia Lentvario parko. Nors manoma, kad hidroelektrinė stovi ant Saidės upelio, bet iš tikrųjų ji tik išleidžia vandenį į Saidės upelį, o ima vandenį iš ežerų specialiu dirbtiniu kanalu [1] 8,3 km nuo žiočių.[2] Šalia yra nuotekų valymo įrenginiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

HE istorija susijusi su Tiškevičių parko istorija, yra to parko infrastruktūros dalis ir tarnavo kaip malūnas. Šioje vietoje pastatyta vandens jėgainė pradėjo veikti 1949 m. ar 1951 m., buvo pirmoji po II pasaulinio karo pastatyta Lietuvoje hidroelektrinė. Veikė iki 1978 m. Elektrinė po karo aprūpino Lentvarį elektra, dirbdavo 2 valandas ryte ir 2 valandas vakare. Ilgainiui Lietuvoje plėtojant centralizuotą elektros gamybą ir tinklų sistemas, Lentvario HE kaip ir daugelis to meto mažų elektrinių pamažu virto griuvėsiais.

Atkūrus Nepriklausomybę, atgaivinta hidroenergetikos entuziasto dr. Mindaugo Krakausko. Iš jėgainės buvo likę pusė sienų, betoninės grindys ir po jomis esantis betoninis tunelis vandeniui nuvesti iš turbinos į Saidės upelį. Lentvario HE buvo atstatyta ir pradėjo veikti 1997 m.

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu įrengta turbina siekė 120 kW.[3] Naujoji turbina irgi pasiekė projektinę galia, kuri siekė 120 kW. Tačiau greitai paaiškėjo, kad turbinai nuolat trūksta vandens ir ji 10 minučių dirba, o vėliau 2 valandas stovi laukdama kol pritekės vandens į viršutinį baseiną. Buvo apsirikta nusprendus remtis senomis hidrologinėmis charakteristikomis, sudarytomis prieš melioracijos epochą, kai vandeningumas buvo gerokai didesnis lyginant su dabartiniu laikotarpiu. Nuspręsta konstruoti specialią lėtaeigę kalnų tipo turbiną, skirtą mažiems debitams ir aukštiems slėgiams. Iki dabar ta turbina dirba nuolat ir pasiekia 10 kW galią.

Jėgainės elektrinis galingumas – 0,06 MWe. 2011 m. Lentvario hidroelektrinėje buvo pagamintos 31 MWh elektros energijos.[4] Maksimalus slėgio aukštis 24 m, vandens telkinio plotas 29 ha.

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu kai kurie ūkio subjektai buvo apskaitomi kaip atskirtos gyvenvietės. Taip buvo ir su Lentvario HE, kuri 1959–1989 m. gyventojų surašymuose buvo apskaityta kaip gyvenvietė.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 1989 m.
1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8]
0 14 0 0


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lentvario HE. Archyvuota kopija 2021-11-13 iš Wayback Machine projekto. Vikis.lt (tikrinta 2021-11-13).
  2. Lietuvos hidroenergetikų asociacija. Lietuvos hidroenergetika.[neveikianti nuoroda] Lsta.lt (tikrinta 2021-11-13).
  3. Istorija. EnergetineStatyba.lt (tikrinta 2021-11-13).
  4. Trakų rajono savivaldybė. Darnios Energetikos Veiksmų Planas. Krea.lt (tikrinta 2021-11-13).
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.