Lenkviečiai (Luninas)
Lenkviečiai rus. Лунино vok. Groß Perbangen | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Nemano rajonas |
Gyventojų | 520 |
Plotas | 6,67 km² |
Tankumas | 78 žm./km² |
Altitudė | 52 m |
Pašto kodas | 238715 |
Tel. kodas | +7 40162 |
Luninas (liet. Lenkviečiai, Lenkvietis, vok. Lengwethen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Hohensalzburg, 1945–1946 m. rus. Ленгветен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Лунино) – miestelis Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 14 km į pietus nuo Ragainės, plentų A 198 Ragainė – Gumbinė ir Žilinas – Vesnovas sankryžoje. Nuo 2008 m. Lunino kaimo gyvenvietės centras.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[1] Gyvenvietė įkurta XVI a. Iš pradžių gyventa beveik vienų lietuvininkų. Priklausė Mažosios Lietuvos Ragainės apskričiai. 1735 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1741 m. įkurta parapija, atidaryta parapinė mokykla. 1858 m. bažnyčioje įtaisyti vargonai.[2]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas. 1946–2008 m. Lunino apylinkės (Лунинский cовет) centras.[3]
Po Antrojo pasaulinio karo pertvarkytoje bažnyčioje 1951 m. įrengti kultūros namai, 2002 m. jie sudegė. Po karo sunaikintos kapinės, nugriauta dvaro sodyba, kiti senieji pastatai, likusieji nugyventi, apleisti.[4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1922 m. | Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1946–2008 m. | Lunino apylinkės centras Nemano rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Lunino kaimo gyvenvietės centras Nemano municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado Lenkviečiuose ir apylinkėse apsigyveno kolonistų zalcburgiečių. XIX a. viduryje bažnytkaimyje buvo 256 gyventojai, 1905 m. – 325 gyventojai, iš jų 10 užsirašė lietuvninkais, 1939 m. – 364 gyventojai.
Lenkviečių parapijoje 1848 m. iš 2500 parapijiečių apie 1000 (40 %) buvo lietuvininkai. 1870 m. jais užsirašė 560 (26,7 %), 1897 m. tik 400 (14,3 %), 1912 m. iš 2800 parapijiečių teliko 100 (3,5 %) lietuvininkų. Konfirmacijai lietuvių jaunuoliai gimtąja kalba rengti dar XX a. pradžioje. Pamaldos lietuvių kalba per Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo laikytos kartą per 4-6 savaites.
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m. | ||||||
1905 m. | 1910 m.[5] | 1933 m.[6] | 1939 m. | 2010 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
325 | 313 | 361 | 364 | 520 | ||
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1741–1745 m. Lenkviečiuose kunigavo Kristijonas Luneburgas.
- 1884–1888 m. dirbo lietuviškų knygų leidėjas, būsimasis Šilokarčemos bažnytinės srities superintendentas T. G. Štrukas.
- 1888–1898 m. dirbo būsimasis Šilokarčemos ir Tilžės bažnytinės srities superintendentas L. A. Tylis.
- Nuo 1859 m. mokykloje precentoriavo Karalienės mokytojų seminarijos absolventas A. Pauliūnas.
- XIX a. septintajame dešimtmetyje mokykloje dirbo naujoviško lietuviško elementoriaus, išleisto 1882 m. autorius Georgas Kerneris.
- 1854 m. gimė rašytoja, Rytų Prūsijos himno autorė Johana Ambrozius.
Lunino apylinkė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lunino apylinkės [7] teritorijoje buvo šios gyvenvietės:[8] [9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lenkviečių istorija Archyvuota kopija 2014-10-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Luninas (Lenkviečiai) GenWiki
- ↑ Albertas Juška, Martynas Purvinas. Luninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 797 psl.
- ↑ Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (7)
- ↑ Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
- ↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- ↑ Lunino apylinkė genealogy.net