Lenktagalvis dagys

Lenktagalvis dagys (Carduus nutans) – astrinių (Asteraceae) šeimos dagių (Carduus) genties rūšis. Pievose ir ganyklose kartu su kardažole ir karčiuoju šventadagiu dar vadinamas piktadagiu.

Aprašymas

Dvimetis, rečiau vienmetis (šiltesniuose kraštuose) augalas. Dygsta nuo pavasario iki vasaros pabaigos, pirmaisiais metais užauga šaknis ir lapų skrotelė, antraisiais – stiebas, žiedai ir vaisiai. Užauga iki 1–1,5 m aukščio (Lietuvoje 0,3–1,0 m). Stiebas nuo vidurio ir aukščiau šakotas, apaugęs spygliais, su išilginiais sparneliais. Lapai ant stiebo išsidėstę pakaitomis, pailgai lancetiški, plunksniškai skiltėti, 3–12 cm ilgio, 1,5–4 cm pločio, tamsiai žali, lygaus paviršiaus su aštriais gelsvai rudos – balsvos spalvos dygliais skilčių galuose.

Graižai stiebo ir šakų viršūnėse 4–6 cm skersmens, pavieniai, nulinkę. Skraistlapiai kiaušiniški, žemiau vidurio persmaugti, su aštriu, lenktu dygliu viršūnėje. Žiedai vamzdiški, rausvai purpuriniai, 3–5 cm skersmens. Skurdžiose dirvose vienas augalas turi 1–20 žiedų, derlingose – 20–50. Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Vaisius – lukštavaisis, šiaudų spalvos. Vienas žiedas subrandina iki 1 200 sėklų, o visas augalas – iki 120 000. Sėklos prikibusios prie skristuko, išnešiojamos vėjo. Dirvoje išsaugo daigumą virš 10 metų.

Paplitimas ir augavietės

Savaime paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Introdukuotas kituose žemynuose, laikomas invazine rūšimi, naikinamas (JAV, Kanadoje, Pietų Afrikoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje). Auga iki 2 500 m vjl. Lietuvoje gana retas.

Auga pavieniais egzemplioriais ir nedidelėmis grupėmis neutraliose ir rūgščiose dirvose, dažniausiai – pievose, ganyklose, dirvonuose, pakelėse, statybos aikštelėse. Nemėgsta labai sausų, labai drėgnų ar ūksmingų sąlygų.

Galerija

• 
  Žiedas
• 
  Sėkla su skristuku

Šaltiniai

• A. Lekavičius, „Vadovas augalams pažinti“, p. 320. Vilnius „Mokslas“, 1989 m. ISBN 5-420-00260-4.
• Nokarenais dzelksnis, Sugu enciklopēdija, Latvijas daba (latv.). Nuoroda tikrinta 2020-06-15.