Lenkijos turizmas

Turizmas yra viena iš svarbiausių Lenkijos ekonomikos šakų. Turistų skaičius, ypač po įstojimo į Europos Sąjungą, nuolat auga. 2012 m. Lenkija buvo 17-ta pagal užsienio turistų skaičių šalis pasaulyje pagal Pasaulinę turizmo organizaciją (UNWTO).

Baidarės Augustave

Turistus Lenkija traukia tiek savo istoriniu ir kultūros paveldu miestuose, tiek mažai paliesta gamta. Didelė pasiūla yra ir su sportu susijusio turizmo mėgėjams. Lenkijos kurortai yra išsidėstę šalies pietuose ir šiaurėje, Varmijos-Mozūrijos, Vakarų Pamario, Pamario, Kujavijos Pamario, Mažosios Lenkijos, Pakarpatės ir Žemutinės Silezijos vaivadijose. Vandens sportu galima užsiimti Baltijos jūroje, ežeruose ir kai kuriose kalnų upėse, pvz., Dunajece, Sane, Pilicoje, Klodzko Nisoje, Bobre ir jų užtvankose. Kalnų regionuose - Tatruose, Beskiduose, Krokuvos-Čenstakavos aukštumoje, Švento Kryžiaus kalnuose, Sudetuose ir Krkanošiuose galima užsiimti slidinėjimu ir vaikščiojimu kalnų takais. Lenkijos žiemos sporto sostine laikoma Zakopanė.

Populiariausi miestai ir turistų lankomi objektai yra Krokuva, Varšuva, Vroclavas, Gdanskas, Poznanė, Ščecinas, Liublinas, Torūnė, Zakopanė, Veličkos druskos kasyklos ir buvusios nacių koncentracijos stovyklos Aušvico vieta Osvencime.

Žymiausi kultūriniai Lenkijos renginiai yra Tarptautinis Šopeno konkursas Varšuvoje, Varšuvos ruduo ir Sopoto festivalis.

Lankytojai ir turistai

2010 m. Lenkijoje lankėsi daugiausia vokiečiai (25,86 mln.), čekai (9,24 mln.), slovakai (6,01 mln.), ukrainiečiai (5,03 mln.) ir baltarusiai (3,09 mln.). 2012 m. Lenkijoje apsilankė 13,5 mln. užsienio turistų (atvykusieji į 2012 m. futbolo čempionatą, tačiau nenakvoję Lenkijoje į oficialią statistiką nebuvo įtraukti). 2013 m. Lenkijoje lankėsi 15,8 mln. turistų. 2016 m. į Lenkiją atvyko 80,5 mln. žmonių, iš jų 17,5 mln. laikomi atvykusiais turistiniais tikslais (bent viena nakvynė Lenkijoje).

Gamta

Lenkija pasižymi gamtos įvairove, kuri yra santykinai mažai paveikta žmogaus. Lankytojus traukia kalnai, jūros pakrantė, miškai ir ežerai. Tarp populiariausių krypčių yra Tatrai, kur yra aukščiausia Lenkijos viršūnė (Rysai) ir garsusis Orla Perć; Krkonošiai, Stalo kalnai, Belovežo giria, Žemutinės Silezijos miškai, Beščiadai, Pieninai, Mozūrijos ežerynas, Kampinoso nacionalinis parkas.

Lenkija yra Vidurio Europoje. Šalis gali būti skirstoma į penkis geografinius regionus. Šiaurės vakaruose yra nuo Pamario iki Gdansko įlankos besitęsianti Baltijos jūros pakrantė, kuriai būdinga gausybė nerijų, pakrantės ežerėlių ir kopų. Gana tiesiai besitęsianti pakrantės linija yra pertraukiama Ščecino, Aistmarių ir Pucko įlankų. Šiaurėje ir šalies viduryje yra paskutinio ledynmečio suformuota Vidurio Europos lyguma, kurioje yra keturi dideli ežerynai (Mozūrijos, Kašubų, Pamario ir Didžiosios Lenkijos), kalvotuose moreniniuose kraštovaizdžiuose išsimėčiusi gausybė vandens telkinių. Piečiau šios lygumos yra senųjų didžiųjų upių slėnių suformuoti Silezijos ir Mazovijos kraštovaizdžiai. Dar toliau į pietus nuo jų yra Vidurio Lenkijos aukštumos - Krokuvos-Čenstakavos aukštuma, Šventojo Kryžiaus kalnai, Beskidai, Karpatai ir Sudetai.

Regionai

Varmija-Mozūrija

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Varmijos Mozūrų vaivadija.

Varmija-Mozūrija yra regionas Lenkijos šiaurės rytuose, pasižymintis daugybe ežerų ir kryžiuočių pilių iš raudonų plytų. Laikomas vienu iš Lenkijos vandens sporto centrų, ypatingai Didžiųjų Mozūrijos ežerų apylinkės. Čia taip pat galima užsiimti dviračių sportu, keliavimu pėsčiomis, buriavimu, skraidymu oro balionais.

Regione yra Olštino Mozūrų oro uostas, yra susisiekimas geležinkeliu su Varšuva, Gdansku, Torune ir Balstoge.