Lengvinančios aplinkybės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lengvinančios aplinkybės – aplinkybės, dėl kurių yra švelninama teisinė atsakomybė padarius teisės pažeidimą (nusikaltimą, administracinį pažeidimą).

Padarius nusižengimą ar nusikaltimą ir paaiškėjus lengvinančioms aplinkybėms gali būti sumažinta bausmė. Švelninti bausmę paliekama teisėjui ar bausmė skiriančiam pareigūnui (vad. diskrecijos teisė).

   Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamajame kodekse atsakomybę lengvinančios aplinkybės išvardintos skiriasi. Lengvinančios aplinkybės pagal ATPK:

  1. kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis;
  2. kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;
  3. teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;
  4. teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
  5. teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;
  6. teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;
  7. teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;
  8. teisės pažeidimą padarė nepilnametis;
  9. teisės pažeidimą padarė nėščia moteris;
  10. teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų.

Taip pat Administraciniame teisės pažeidimo kodekse nurodyta, kad įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių.

Baudžiamajame kodekse nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės:

  1. kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių;
  2. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;
  3. kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą;
  4. nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties;
  5. veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės;
  6. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys;
  7. veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu;
  8. veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;
  9. veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą;
  10. veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai;
  11. veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo;
  12. veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo;
  13. nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką.