Lembas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Lembas
[[Vaizdas:|270px]]

Lembas
Koordinatės 55°35′42″š. pl. 21°57′58″r. ilg. / 55.595°š. pl. 21.966°r. ilg. / 55.595; 21.966 (Lembas)Koordinatės: 55°35′42″š. pl. 21°57′58″r. ilg. / 55.595°š. pl. 21.966°r. ilg. / 55.595; 21.966 (Lembas)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Kvėdarnos seniūnija
Gyventojų (2011) 86
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Lem̃bas
Kilmininkas: Lem̃bo
Naudininkas: Lem̃bui
Galininkas: Lem̃bą
Įnagininkas: Lembù
Vietininkas: Lembè

Lembas – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Kvėdarnos, kairiajame Jūros upės krante, piečiau jos ir Aitros santakos. Per kaimą eina  164  MažeikiaiPlungėTauragė .

K. Jauniaus gimtosios sodybos tvartas
K. Jauniaus gimtosios sodybos klėtis

Kaime stovi kryžius penkiems Lembe ir jo apylinkėse žuvusiems partizanams, mūrinė koplytėlė, ji buvo atnaujinta 1937 metais, o pastatyta – XIX–XX a. sandūroje.

Aitroje ties Lembu, arčiau kairiojo jos kranto tįso akmuo Velnio Krasė. Akmuo yra 2 m ilgio 2,4 m pločio ir 1 m aukščio, jo viršuje yra įdubimas. Už 1 km į vakarus nuo Velnio Krasės, jau Rietavo savivaldybėje auga 6 m apimties Lembo ąžuolas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas minimas nuo 1566 metų, pakartotinai minimas jau Lembo dvaras – 1575 metų teismų aktuose. 1638 m. kaime buvo 15 sodybų.

Sovietmečiu kaimas priklausė „Naujo gyvenimo“ kolūkiui.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1985 m.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
156 235 240 232 124 107 81 97 86


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lembe gimė ir augo kunigas ir kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848–1908). Kalbininko gimtoji troba nugriauta 1947 metais, 1956 nugriauta ir klėtis, iki šių dienų išliko tik senesni medžiai ir tvartas. Atgimimo metais klėtis atstatyta, nuo 1990 metų ten veikia memorialinis muziejus (Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. LembasMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 316 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kazys MisiusLembas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 506
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.