Leipalingio holokausto aukų kapai

Koordinatės

54°04′48″š. pl. 23°51′13″r. ilg. / 54.079933°š. pl. 23.853572°r. ilg.

Vieta

Druskininkų savivaldybė

Seniūnija

Leipalingio seniūnija

Plotas

50 m²

Naudotas

1941 m.

Registro Nr.

u. k. 11009

Leipalingio holokausto aukų kapai (nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 11009, senas kultūros paminklų sąrašo numeris – IV411) – istorinės holokausto aukų kapinės vakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, Leipalingio kaime (Leipalingio seniūnija), 1 km į pietus nuo kelio 133 Merkinė–Leipalingis , Černiauskų gatvės dešinėje pusėje, Seiros kairiajame krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos iškilumos pakraštyje, į pietus nuo Leipalingio civilinių kapinių.

Stačiakampio plano, pailgos rytų – vakarų kryptimi, 10 m ilgio ir 5 m pločio, apjuostos betoninių stulpelių ir geležinių vamzdžių tvora. Ties jos rytinės dalies viduriu įrengti vienvėriai mediniai statinių varteliai. Vakarinėje dalyje stovi paminklas.

Teritorijos plotas – 50 m².

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monumentalus, dviejų tarpsnių. Postamentas betoninis, išilginto horizontalaus stačiakampio pavidalo. Virš jo kyla vertikalus, ovalo pavidalo akmuo, kurio apačia ir priekinė pusė plokščia, lygiai nupjauta.

Priekinės plokštumos kairėje pusėje iškalta Dovydo žvaigždė, dešinėje – dvi sukryžiuotos polichromuotos rožės, o žemiau – memorialinis įrašas jidiš, lietuvių ir rusų kalbomis:

קרבּנות
השואה בּלײפּון

ČIA PALAIDOTI
FAŠISTINIŲ OKUPANTŲ NUŽUDYTI
155 LEIPALINGIO GYVENTOJAI
1941. 09. 11
ЗДЕСЬ ПОХОРОНЕНЫ
ЖИТЕЛИ ЛЕЙПАЛИНГИСА
УБИТЫЕ ФАШИСТСКИМИ
ОККУПАНТАМИ

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žydų bendruomenė Leipalingyje įsikūrė 1847 m.

Prasidėjus Vokietijos–Sovietų sąjungos karui, žydai bandė trauktis į sovietų Rusijos gilumą, tačiau netrukus buvo priversti grįžti į miestelį.

Valstybės saugumo policijos Alytaus rajono viršininko įsakymu 1941 m. vasarą pradėjus suiminėti žydus, pirmiausia buvo suimtos Leipalingio valsčiaus kaimuose gyvenusios 3–4 žydų šeimos, o po to – apie 150 miestelio žydų. Suimtieji buvo uždaryti Leipalingio sinagogoje.

1941 m. rugsėjo 11 d. į Leipalingį atvažiavo apie 20 1-ojo bataliono 3-osios kuopos policininkų, tarp kurių buvo keletas SS oberšturmfiurerio J. Hamano vadovaujamo „skrajojančio būrio“ vokiečių kareivių.^[1] Leipalingio policininkams buvo įsakyta prižiūrėti tvarką, konvojuoti žydus į egzekucijos vietą.

Žydai buvo šaudomi už Leipalingio parapijos kapinių, Seiros kairiajame krante iškastoje duobėje, kuriai kasti buvo mobilizuota apie 20 miestelio ir apylinkės kaimų vyrų. Žmones šaudė grupėmis. Iš pradžių buvo atvaryti vyrai, po jų – moterys, o pabaigoje vežimais atvežti seneliai ir vaikai. Iš viso nužudyti 155 žydai: 60 vyrų, 70 moterų ir 25 vaikai.^[2]

1971 m. holokausto vieta ir aukų kapas buvo įrašyti į vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašą (kodas IV411),^[3] 1993 m. vasario 12 d. registruoti kultūros vertybių registre.^[4] Istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Arūnas Bubnys. Holokauskas Alytaus apskrityje 1941 metais Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Arūnas Bubnys. Lietuvių saugumo policija ir holokaustas (1941-1944)
↑ Leipalingio žydų žudynės. – Holokausto Lietuvoje atlasas. Sudarė Milda Jakulytė-Vasil. – Vilnius, 2011. – P. 20–21
Valentinas Brandišauskas. Lazdijų apskrities žydų likimas nacistinės okupacijos metais: nuo teisių apribojimo iki žūties. – Genocidas ir rezistencija. – Vilnius, 2008. – Nr. 1 (23). – P. 61–62
↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 67
↑ „Leipalingio žydų žudynių vieta ir kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-06-18.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[1] Arūnas Bubnys. Holokauskas Alytaus apskrityje 1941 metais Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Arūnas Bubnys. Lietuvių saugumo policija ir holokaustas (1941-1944)

[2] Leipalingio žydų žudynės. – Holokausto Lietuvoje atlasas. Sudarė Milda Jakulytė-Vasil. – Vilnius, 2011. – P. 20–21
Valentinas Brandišauskas. Lazdijų apskrities žydų likimas nacistinės okupacijos metais: nuo teisių apribojimo iki žūties. – Genocidas ir rezistencija. – Vilnius, 2008. – Nr. 1 (23). – P. 61–62

[3] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 67

[4] „Leipalingio žydų žudynių vieta ir kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-06-18.

[1]

[2]

[3]

[4]