Leideno kulka
Leideno kulka – Žiulio Verno moksliniame fantastiniame romane „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“ aprašyta kulkos konstrukcija. Ši kulka pakrauta elektros krūviu ir pataikiusi daro elektrinę žalą.
Elektra veikiantis iššaunamas įtaisas buvo sukurtas kaip šių dienų policinis ginklas.
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1870 m. Žiulis Vernas aprašė medžioklės ekspediciją, kurioje panaudotos neįprastos konstrukcijos kulkos[1]:
|
... šis šautuvas iššauna ne paprastas kulkas, o mažus stiklinius indus. Šie indai yra plieniniuose apvalkaluose ir pasunkinti švino piliule; jie yra tikros Leideno stiklinės, į kurias pakraunamas elektros krūvis, sudarydamas labai didelę įtampą. Nuo mažiausio sukrėtimo jos išsikrauna, ir gyvūnas, koks tvirtas jis bebūtų, krenta negyvas. ' |
|
Ž. Verno romane Leideno kulkas iššaudavo specialiu oriniu šautuvu, naudojančiu suspaustą orą. Tokia kulka pakakdavo pataikyti į bet kurią kūno dalį, kad auka būtų nukauta.
Šiuolaikinis analogas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2005 m. Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamentas pasirašė kontraktą sukurti panašiai veikiantį įtaisą, pavadintą Piezer (nuo žodžio pjezo), kurio apibūdinimas toks: „belaidis elektra raumenis paveikiantis nemirtinas ginklas, pagrįstas pjezoelektrine technologija, skirtas civiliams teisingumo organų valdininkams ir kariškiams“.[2][3]
Įtaisas, vadinamas Extended Range Electronic Projectile ('Padidinto nuotolio elektroninis sviedinys'), kuris primena didelio nuotolio iš šautuvo iššaunamą belaidį tazerio sviedinį, buvo išbandytas 2009 m. Elektroninės strėlytės iššaunamos iš 12-to kalibro lygiavamzdžio šautuvo ir lekia iki 20 m. Į žmogų pataikiusi strėlytė elektros iškrova jį imobilizuoja 20-čiai sekundžių.[4]
Amnesty International anksčiau ginčijo jo pirmtako tazerio saugumą, teigdama, kad apie 330 žmonių mirė po elektrinio tazerio poveikio.[4]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Twenty Thousand Leagues Under the Sea, A complete, unabridged translation of Vingt milles lieues sous les mers by Jules Verne, based on the original French texts published in Paris by J. Hetzel et Cie. over the period 1869–71. Translated from the Original French by F. P. Walter. Downloadable from the Internet Archive. Nuoroda tikrinta 2009-04-31.
- ↑ Christensen, Bill (2005-08-19). „Homeland Security Orders Modern Version of Jules Verne's Leyden Ball“. LiveScience. Imaginova.com (from TechNovelgy.com). Nuoroda tikrinta 2009-05-11.
- ↑ Hambling, David (15 August 2005). „US shoots ahead in stun gun design“. New Scientist.
- ↑ 4,0 4,1 Marks, Paul Long-range Taser reignites safety debate, New Scientist, Vol.203, No.2723, 26 August 2009, pp.20-21. Nuoroda tikrinta 2009-09-03.