Leiba Solominas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Leiba Solominas
Gimė 1914 m. liepos 1 d.
Jonava, Rusijos imperija
Mirė 1973 m. vasario 3 d. (58 metai)
Kaunas, Lietuvos TSR
Veikla Politikas, sovietinis partizanas

Leiba Solominas (1914 m. liepos 1 d. Jonavoje, Rusijos imperija1973 m. vasario 3 d. Kaune, Lietuvos TSR) – Lietuvos žydų kilmės politikas, sovietinis partizanas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1914 m. liepos 1 d. Jonavoje. Nuo 1934 m. TSKP narys. 1929 m. tapo komjaunuoliu. Nuo 1932 m. Jonavos rajone komjaunimo skyriaus sekretorius. Nuo 1934 m. nelegalaus centrinio profsąjungų biuro narys. Nuo 1936 m. LKP Kauno rajono komiteto instruktorius, LKP Šančių parajoninio komiteto sekretorius. Nuo 1940 m. LKP CK Kauno apskrities instruktorius. 1937 m. septynis kartus nuteistas už administracinius pažeidimus. Nacių okupacijos laikotarpiu vadovavo sovietiniams partizanams Kauno apylinkėse. 1953 m. baigė Aukštąją partinę mokyklą. Nuo 1961 m. dėstė Kauno politechnikos institute. Mirė 1973 m. vasario 3 d. Kaune. Iki Lietuvai atgavus nepriklausomybę ant namo Trakų g. 20 Kaune kabėjo jam skirta atminimo lenta.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija.- T.10.- Vilnius, 1983.- S.307