Lebricha
| Lebricha isp. Lebrija | |
|---|---|
.svg) | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Ispanija |
| Regionas |  Andalūzijos regionas |
| Provincija | Sevilijos provincija |
| Gyventojų | 27 307[1] |
| Altitudė | 37 m |
 Vikiteka | Lebricha |
.svg)
Lebricha (isp. Lebrija) – miestas pietų Ispanijoje, Andalūzijoje, Sevilijos provincijoje, 50 km į pietus nuo Sevilijos, 25 km į šiaurės rytus nuo Cheres de la Fronteros, šalia Gvadalkivyro deltos. Praeina Sevilijos–Kadiso geležinkelis bei Sanlukar de Baramedos–Las Kabesas de San Chuano plentas. Žemės ūkio regiono prekybinis centras (javai, ryžiai, medvilnė, mėsa), apylinkėse ryžių ir vilnamedžių pasėliai. Eksportuojamas apylinkėse kasamas aliuminio silikatas.[2]
Yra maurų pilies griuvėsiai, mozarabinės architektūros paminklai (XII–XVI a. Švč. Alyvų kalno Dievo Motinos bažnyčia su Alonso Kano skulptūromis, XVI a. Šv. Pranciškaus vienuolynas ir kt.).[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvenvietė įkurta finikiečių ir vadinta Nebrica (Nebritza). Vėliau priklausė iberams, romėnams (vadinta Nebrisa lot. Nebrissa). Teigiama, kad čia garbintas Dionisas, dėl to miestas dar vadintas Venerija (t. y., „garbinantis“). Nuo 711 m. atiteko maurams, vadintas Nebriša (arab. نبريشة = Nabriṣah). Ispanų atkariautas 1249 m.[2]
Lebrichoje gimė pirmosios kastiliečių gramatikos autorius Elijas Antonijus de Nebricha ir keliautojas, La Platos baseino tyrinėtojas Chuanas Diasas de Solisas.[2]
Švč. Alyvų kalno Dievo Motinos bažnyčia
Pilies griuvėsiai
Šv. Pranciškaus vienuolynas
Tetuano gatvė Lebrichoje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lebrija: Spain. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- 1 2 3 4 Lebrija // Spain. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.