Lazdynai (Vilnius)

Koordinatės: 54°40′34″š. pl. 25°12′36″r. ilg. / 54.676°š. pl. 25.210°r. ilg. / 54.676; 25.210 (Lazdynai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lazdynai
Vietovė prijungta prie miesto XX a.
{{#if:280px
Lazdynų daugiabučiai
Lazdynai
Lazdynai
54°40′34″š. pl. 25°12′36″r. ilg. / 54.676°š. pl. 25.210°r. ilg. / 54.676; 25.210 (Lazdynai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybės vėliava Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Lazdynų seniūnija
Vikiteka Lazdynai (Vilnius)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Lazdýnai
Kilmininkas: Lazdýnų
Naudininkas: Lazdýnams
Galininkas: Lazdýnus
Įnagininkas: Lazdýnais
Vietininkas: Lazdýnuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Leszczyniaki, rus. Лещиняки

Lazdynai – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante.[2] Patenka į Lazdynų seniūniją.

Nuo likusio miesto skiria kalvos, Neries vingiai. Šiaurėje ribojasi su Karoliniškėmis, pietuose–pietvakariuose su Lazdynėliais ir Bukčiais, rytuose Lazdynų tiltu (pastatytas 1969 m.) jungiasi su Vilkpėde, vakaruose Gariūnų tiltas veda link Gariūnų, o šiaurės vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Gudelių ir Girulių miško.

Yra Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Lazdynų poliklinika, Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčia (past. 1996 m.) parapijos namai ir saleziečių vienuolynas, „Litexpo“ parodų rūmai, dalis Pasakų parko, Lazdynų baseinas, 4 vidurinės, pradinė mokykla, darželis‑mokykla, 9 vaikų lopšeliai‑darželiai, biblioteka, Lazdynų laisvalaikio, Gatvės vaikų centrai, 2 vaikų ir jaunimo klubai – „Klevas“, „Lakštingala“. Stovi skulptūros Darbininkas (1983 m.; skulptorius A. Dimžys), Kanklininkė (1982 m.; skulptorė E. Palčytė‑Kasperavičienė), Rytas (1975 m.; skulptorius G. Karalius), Vėtrungė (1973 m.; skulptorius T. K. Valaitis).[3] Lazdynų pietuose Neris daro kilpą, yra Bukčių miškas, apleistas Bukčių tiltas, senosios Bukčių kapinės, auga saugoma Mažalapė liepa Lazdynuose.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oslo gatvė
2023 m.

Rajonas išdėstytas kalvotoje vietovėje, palikta nemažai natūralaus miško.

Aptarnauja VVT troleibusai (13, 14, 16, 18) ir autobusai (2G, 7, 20, 21, 22, 23, 29, 49, 55, 59, 68, 69, 116). Pagrindinės stotelės: Lazdynai, Lazdynų ligoninė, Lazdynų seniūnija, Ryto, Erfurto, Akacijų st.

Didžiausios gatvės:

  • Laisvės prospektas;
  • Oslo gatvė;
  • Architektų;
  • Erfurto;
  • Žėručio;
  • Bukčių;
  • Lazdynėlių;
  • Šiltnamių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lazdynų kaimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologo Jono Balčiūno vadovaujama ekspedicija 1987 m. Lazdynų apylinkėse surado 83 pilkapius. Manoma, kad nemažai pilkapių buvo sunaikinta 1986–1988 m., kai buvo tiesiamos aukštos įtampos elektros perdavimo linijos.[4]

Vietovardis sukurtas išverčiant lenkišką anksčiau čia buvusio kaimo Leszczynnik (Leszczynka, Leszczyniak) pavadinimą, nors lenkiškas pavadinimas savo ruožtu galimai atsiradęs iš kadaise buvusio lietuviško.[5]

1866 m. Vilniaus apskrities Leščyniakų valstybiniame kaime gyveno 86 gyventojai katalikai.[6] 1905 m. Riešės valsčiaus Lazdynų (Leščenikų) kaime gyveno 65 žmonės,[7] 1931 m. – 107.[8]

Bukčių miške esančiose neveikiančiose senosiose Bukčių kapinėse yra palaidoti žmonės iš buvusio rėžinio Šeškinės, Bukčių (Buktos) ir Lazdynų kaimų.[9]

Mikrorajono istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. pristatytas, architektai Vytautas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis bei statytojai Algimantas Kleinotas, Vincentas Šileika apdovanoti Lenino premija.[10] 1985 m. pastatyti paskutinieji, šešiolikos aukštų monolitiniai daugiabučiai.[11]

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.68 ir 25.21“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
  3. Lazdynai (Vilnius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  4. Lazdynai – mūsų namai: leidinys, skirtas Lazdynų mikrorajono 40-mečiui / [sudarytojai Petras Žiupsnys, Alfredas Guščius]. – Vilnius, 2010. – 303, [1] p.: iliustr., portr.
  5. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 29.
  6. Leszczyniaki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 174 psl. (lenk.)
  7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  9. Lazdynėliai ir Bukčių kapinės. Lazdynų „Ryto“ bendruomenės vaizdo įrašas.
  10. A. Tarvydo filmas apie stambiaplokščių namų statybą „Baltojo Vilniaus legenda“ 06:10
  11. [1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]