Laurie Anderson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lori Anderson
angl. Laurie Anderson
Lori Anderson 1986 m.
Gimimo vardas Laurie Phillips Anderson
Gimė 1947 m. birželio 5 d. (76 metai)
Glen Elinas, Ilinojus, JAV
Tautybė amerikietė
Sutuoktinis (-ė) Lou Reed
Veikla muzikos atlikėja · kompozitorė
Sritis avangardas · eksperimentinė muzika · pop muzika · performansai
Alma mater Barnardo koledžas
Vikiteka Laurie Anderson

Laura Filips „Lori“ Anderson (angl. Laura Phillips "Laurie" Anderson; g. 1947 m. birželio 5 d. Glen Eline, Ilinojuje, JAV)[1] – amerikiečių avangardo menininkė, skulptorė, kompozitorė, smuikininkė, dainininkė ir filmų režisierė, kurios kūriniai apima scenos menų, pop muzikos ir multimedijų projektus[2].

Nors pagal išsilavinimą ji yra meno kritikė ir skulptorė[3], Anderson nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio ėmė vykdyti daugybę skirtingų scenos meno projektų Niujorke, kurdama įvairias kalbos, technologijų ir scenos menų jungtis[4]. Ji tapo plačiai žinoma meno pasaulyje 1981 m., kai jos singlas „O Superman“ pasiekė antrą vietą Didžiosios Britanijos populiariausių pop įrašų sąraše. Ji taip pat vaidino ir režisavo 1986 m. filmą „Home of the Brave“.

Lietuvoje Anderson buvo pasirodžiusi 2012 m. ir 2018 m., Vilniuje[5][6].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lori Anderson gimė Marės Liujis ir Arturo T. Andersono šeimoje. Ji baigė Glenbard West vidurinę mokyklą. Barnardo koledže baigusi meno istorijos bakalauro studijas įgijo magna cum laude ir Phi Beta Kappa diplomus. 1972 m. ji įgijo skulptūros magistro laipsnį Kolumbijos universitete[7]. Jos pirmas scenos menų kūrinys – simfonija automobilių ragais, buvo atliktas 1969 m.

1970 m. ji rengė pogrindinį komiksą „Boloney Moccasins“, kurį publikavo George DiCaprio. 8-ojo dešimtmečio pradžioje dirbo kaip meno instruktorė, meno kritikė žurnaluose, tokiuose kaip „ArtForum“[8]. Iliustravo vaikų knygas, kurių pirmoji buvo pavadinta „The Package“ – paveikslėlių paslapčių istorija[9]. Anderson pradėjo susitikinėti su žymiu amerikiečių muzikantu, grupės The Velvet Underground dainų kūrėju Lou Reed 1992 m. ir buvo už jo ištekėjusi nuo 2008 m. iki jo mirties 2013 m.[10]

Karjera ir kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anderson yra laikoma eksperimentinės elektroninės muzikos pioniere. Ji sukūrė keletą prietaisų, kuriuos naudojo savo įrašuose ir scenos menų performansuose[11]. 1977 m. ji sukūrė juostinį smuiką (angl. tape-bow violin), kurio stryke vietoje arklio šerių panaudojo įrašytą magnetinę juostą ir magnetinę juostos galvutę tiltelyje. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje ji sukūrė kalbančią lazdelę (angl. talking stick) – 1,8 m ilgio MIDI valdiklį, kuris gali pasiekti ir replikuoti garsus.[12]

XX a. 8-ajame dešimtmetyje ji dirbo Niujorke. Šiuo laikotarpiu vienas labiausiai žiniasklaidoje pasirodžiusių jos kūrinių tapo performansas „Duets on Ice“. Jo metu, skambant įrašui, atlikėja groja smuiku ir dėvi pačiūžas, kurių geležtės yra sušaldytos ledo bloke; pasirodymas trunka tol, kol ledas ištirpsta.

Du ankstyvieji kūriniai „New York Social Life“ ir „Time to Go“ yra įtraukti į 1977 m. rinkinį „New Music for Electronic and Recorded Media“, kartu su Pauline Oliveros ir kitų kompozitorių darbais[13]. Šiuo laikotarpiu Anderson taip pat įrašė nemažai avangardinės muzikos įrašų, įtrauktų į šio stiliaus muzikos rinkinius. Daugiausia – Niujorko poetui John Giorno priklausančioje įrašų kompanijoje „Giorno Poetry Systems“[14]. Vienas ryškiausių šioje kompanijoje išleistų kūrinių yra „You’re the Guy I Want to Share My Money With“.

1978 m. ji dalyvavo konferencijoje „The Nova Convention“, kartu su kylančiomis avangardo muzikos žvaigždėmis, tokiomis kaip William S. Burroughs, Philip Glass, Frank Zappa, Timothy Leary, Malcolm Goldstein, John Cage ir Allen Ginsberg[15].

1980 m. Anderson gavo garbės daktaro laipsnį San Fracisko meno institute. Devintajame dešimtmetyje su daina „O Superman“ tapo žinoma ir už akademinio meno pasaulio ribų. Šiuo laikotarpiu ji išleido keletą albumų, dalyvavo įvairiuose projektuose, kūrė režisavo ir prodiusavo pilnametražius ir trumpametražius filmus (tarp kurių – „Home of the Brave“), kūrė muziką teatrui ir kinui bei toliau rengė įvairius performansus.

Devintajame dešimtmetyje daug dėmesio skyrė kinui – Berlyno kino festivalyje dalyvavo kaip žiuri narė, dalyvavo įvairiuose kino, televizijos ir medijos projektuose, kartu su kitais menininkais, tokiais kaip Nichola Bruce, Brian Eno, Lou Reed, Diego Frenkel ir kitais.

Anderson XX a. pabaigoje daug laiko skyrė rašymui. Ji aprašė Niujorko kultūrinę charakteristiką, publikuotą Encyclopædia Britannica[16] bei sukūrė daug multimedinių prezentacijų, kurios dažniausiai buvo įkvėptos Moby-Dick personažo[17]. Viena pagrindinių Anderson darbų temų yra technologijų įtaka žmonių santykiams ir bendravimui.

2003 m. Anderson tapo pirmąją reziduojančia menininke NASA. Tai ją įkvėpė sukurti kūrinį „The End of the Moon“[18][19].

2004 m. ji buvo Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos kūrybinės komandos narė Atėnuose. Tais pačiais metais bendradarbiavo su choreografe Trisha Brown ir filmų kūrėja Agnieszka Wojtowicz-Vosloo multimedijų projekte „O Zlozony/O Composite“. Baletas buvo pirmą kartą pastatytas Paryžiaus nacionalinėje operoje „Opera Garnier“ 2004 m. gruodį[20][21].

2019 m. Anderson kartu su Punch Brothers ir Kronos kvartetu 61 metiniuose Grammy apdovanojimuose gavo apdovanojimą už geriausią metų kamerinės muzikos/ nedidelės sudėties ansamblio pasirodymą.

Viena svarbiausių ir ilgiausių kolaboracijų buvo su roko muzikos atlikėju Lou Reedu. Jiedu įrašė ne vieną įrašą vienas kito albumuose, dažnai kartu pasirodydavo ir scenoje.

Karjeros eigoje ji bendradarbiavo su tokiais muzikos kūrėjais ir atlikėjais kaip William S. Burroughs, Jean Dupuy, Arto Lindsay, Bill Laswell, Ian Ritchie, Peter Gabriel, Perry Hoberman, David Sylvian, Jean Michel Jarre, Brian Eno, Philip Glass, Nona Hendryx, Bobby McFerrin, Ryuichi Sakamoto, Dave Stewart, Peter Gordon, Adrian Belew, Hector Zazou ir Lou Reed.

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Albumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijiniai albumai

  • Big Science (išleista 1982 m., įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Mister Heartbreak (išleista 1984 m. , įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Home of the Brave (išleista 1986 m. , įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Strange Angles (išleista 1989 m. , įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Bright Red (išleista 1994 m. , įrašų kompanija: Warner Bros)
  • Life on a String (išleista 2001 m., įrašų kompanija: Nonesuch / Elektra Records)
  • Homeland (išleista 2010 m. , įrašų kompanija: Nonesuch / Elektra Records)

Kalbamųjų žodžių albumai

  • The Ugly One with the Jewels (1995)
  • Heart of a Dog (Garso takelis) (2015)

Gyvų pasirodymų įrašų albumai

  • United States Live (1984)
  • Live in New York (2002)

Albumų rinkiniai

  • Talk Normal: The Laurie Anderson Anthology (2000)


Singlai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „O Superman“ (1981)
  • „Big Science“ (1981)
  • „Sharkey’s Day“ (1984)
  • „Language Is a Virus“ (1986)
  • „Strange Angels“ (1989)
  • „Babydoll“ (1989)
  • „Beautiful Red Dress“ (1990)
  • „In Our Sleep“ (1994)
  • „Big Science 2“ (2007)
  • „Mambo and Bling“ (2008)
  • „Only an Expert“ (2010)

Muzikiniai vaizdo klipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „O Superman“
  • „Sharkey’s Day“
  • „This is the Picture (Excellent Birds)“
  • „Language Is a Virus“ (from Home of the Brave)
  • „Beautiful Red Dress“

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Kinas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dearreader: How to Turn a Book Into a Movie (1974)
  • System ohne Schatten (1983)
  • Home of the Brave: A Film by Laurie Anderson (1986)
  • What You Mean We? (1987)
  • Hotel Deutschland (1992)
  • The Rugrats Movie (1998)
  • Life on a String (2002)
  • Hidden Inside Mountains (2006)
  • Heart of a Dog(2015)
  • Feminists: What Were They Thinking? (2018)


Televizija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • The New Show – muzikinis svečias, 1984
  • Saturday Night Live – muzikinis svečias, 1986
  • Alive from Off Center – vedėja, 1987
  • Space Ghost Coast to Coast – svečias, 1996
  • The Late Show with David Letterman – svečias, 2010

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1980 m. Garbės daktaro laipsnis San Francisko menų institute[22].
  • 1982 m. Gugenheimo stipendija kūrybinių menų – filmų kategorijoje[23].
  • 2006 m. Amerikos akademijos Romoje narystės apdovanojimas.
  • 2010 m. „Pasiekimų moters“ apdovanojimas Moterų projektų teatre.
  • 2013 m. Garbės menų daktaro laipsnis Aalto menų, dizaino ir architektūros universitete[24].
  • 2019 m. Grammy apdovanojimas už geriausią kamerinės muzikos/ mažoansamblio pasirodymą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Artists:Laurie Anderson“. The Record: Contemporary Art and Vinyl. Nuoroda tikrinta 2017-02-09.
  2. ↑ Fletcher, Kenneth R. „Anderson: The celebrated performance artist discusses Andy Warhol, NASA and her work at McDonald’s“. Nuoroda tikrinta 12 09 2017. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  3. ↑ „Amirkhanian“>Amirkhanian, Charles. „Women in Electronic Music – 1977“. Liner note essay. New World Records.
  4. ↑ Ankeny, Jason. „Laurie Anderson Biography“. AllMusic. Nuoroda tikrinta 09 12 2017. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  5. ↑ „Technologinis Laurie Anderson teatras – Lietuvoje“. Menų faktūra, 2012 05 22. [Žiūrėta 2017 12 09]
  6. ↑ https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2018/04/05/news/legendine-atlikeja-laurie-anderson-vieninteli-koncerta-baltijos-salyse-surengs-lietuvoje-5720987/
  7. ↑ Handy, Amy (1989). „Artist's Biographies – Laurie Anderson“. In Randy Rosen; Catherine C. Brower (eds.). Making Their Mark. Women Artists Move into the Mainstream, 1970–1985. Abbeville Press. pp. 237–238. ISBN 0-89659-959-0.
  8. ↑ „Music Article 0026“. Amazings.com. Nuoroda tikrinta 2017-09-12.
  9. ↑ Papageorge, John. „Interview with Laurie Anderson“. Silicon Valley Radio. Web Networks, Inc. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2011-11-10.
  10. ↑ „Lou Reed and Laurie Anderson Wed – Weddings, Laurie Anderson, Lou Reed“. People.com. 2008 m. balandžio 25 d. Suarchyvuotas originalas 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2017-09-12.
  11. ↑ Sachs, Ben. „Electronic musician Laurie Anderson takes to the big screen“. Chicago Reader. Nuoroda tikrinta 09 12 2017. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  12. ↑ „"The Performing Artistry of Laurie Anderson," by Don Shewey“. Donshewey.com. Nuoroda tikrinta 09 12 2017. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  13. ↑ „Amirkhanian“>Amirkhanian, Charles. „Women in Electronic Music – 1977“. Liner note essay. New World Records.
  14. ↑ „Laurie Anderson profile at“. Discogs.com. 1947 m. birželio 5 d. Nuoroda tikrinta 2017-09-12.
  15. ↑ „UbuWeb Sound – The Dial-A-Poem Poets: The Nova Convention“. Ubu.com. Nuoroda tikrinta 2017-09-12.
  16. ↑ „Encyclopaedia Anderson“, The New Yorker, 12 07 2001
  17. ↑ „Review: Laurie Anderson's 'Moby' – the big blubber“. CNN. Nuoroda tikrinta May 7, 2010.
  18. ↑ Stamberg, Susan (2004 m. liepos 3 d.). „NASA Gives Space to Artist in Residence“. NPR. Nuoroda tikrinta 09 12 2017. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  19. ↑ „Moon and Stars Align for Performance Artist“. The Washington Post. 2004-06-30. Nuoroda tikrinta 09 12 2017. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  20. ↑ http://www.nytimes.com/2004/12/23/arts/dance/classically-modern-and-fused-with-art.html
  21. ↑ „"The Performing Artistry of Laurie Anderson," by Don Shewey“. Donshewey.com. Nuoroda tikrinta 09 12 2017. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  22. ↑ Handy, Amy (1989). „Artist's Biographies – Laurie Anderson“. In Randy Rosen; Catherine C. Brower (eds.). Making Their Mark. Women Artists Move into the Mainstream, 1970–1985. Abbeville Press. pp. 237–238. ISBN 0-89659-959-0.
  23. ↑ Handy, Amy (1989). „Artist's Biographies – Laurie Anderson“. In Randy Rosen; Catherine C. Brower (eds.). Making Their Mark. Women Artists Move into the Mainstream, 1970–1985. Abbeville Press. pp. 237–238. ISBN 0-89659-959-0.
  24. ↑ „Aalto University School of Arts, Design and Architecture to award eight honorary doctorates“. Aalto University. Nuoroda tikrinta 09 12 2017. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Laurie_Anderson&oldid=7199770"