Latimerijos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Latimeria |
|---|
 Latimeria chalumnae |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Latimeria chalumnae J. L. B. Smith, 1939 |
 Papltimo arealas: Latimeria chalumnae - raudona spalva, Latimeria menadoensis - violetinė spalva |
Latimerijos (Latimeria) – vienintelė šiuo metu gyvenančių riešapelekių žuvų gentis. Šiuo metu žinomos dvi rūšys – Latimeria chalumnae (atrasta 1938 m.) ir Latimeria menadoensis (aprašyta 1999 m.). Iki 1938 m. riešapelekės Vakarams buvo žinomos tik iš fosilijų ir laikytos išnykusiomis, todėl latimerijos dažnai vadinamos „gyvosiomis iškasenomis“. Vietiniai gyventojai jas žinojo ir vadino „gombessa“ arba „mame“.
Biologinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad latimerijos gali išgyventi iki 80–100 metų. Dažniausiai sutinkamos 90–200 metrų gylyje, bet pasitaiko iki 700 m gylyje. Gyva Latimeria chalumnae mėlynos spalvos, manoma, kad taip lieka nepastebėta savo grobio. L. menadoensis ruda.
Tai naktiniai gyvūnai. Jų akys turi šviesą atspindintį sluoksnį (lot. tapetum lucidum), kuris padeda matyti tamsoje. Latimerijos plėšrios, minta žuvimis, galvakojais.
Gyvavedės, vienu kartu atveda 5–25 jauniklius, kurie iškart ima gyventi savarankiškai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie zoologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |