Laterano II susirinkimas
Laterano II susirinkimas – dešimtasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs 1139 m. Romos Laterano bazilikoje.[1]
Susirinkimą sušaukė popiežius Inocentas II. Susirinkimas prasidėjo 1139 m. balandžio 2 arba balandžio 4 d. Įvyko trys posėdžiai. Manoma, kad susirinkimas baigėsi balandžio 17 d. Jame dalyvavo apie 500 vyskupų, įskaitant ir vienintelį Rytų krikščionybės atstovą – lotynų apeigų patriarchą iš Antiochijos. Susirinkimui pirmininkavo Inocentas II.
Susirinkimo tikslas – panaikinti dėl antipopiežiaus Anakleto II išrinkimo atsiradusios schizmos padarinius. Susirinkimas paskelbė negaliojančiu Anakleto II išrinkimą ir jo priimtus nutarimus.
Susirinkimas taip pat priėmė trisdešimt kanonų. Iš jų dvyliktasis skelbė vadinamąsias „Dievo paliaubas“, tryliktasis pasmerkė lupikavimą, keturioliktasis – uždraudė riterių turnyrus, aštuonioliktasis skelbė ekskomuniką padegėjams ir atsisakė juos katalikiškai laidoti. Dvidešimt trečiasis kanonas kaip eretikus smerkė nepripažįstančius Eucharistijos, vaikų krikšto, kunigystės ir teisėtų santuokų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Jurevičius. Laterano II susirinkimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 560 psl.
- Philip Hughes „The Church in Crisis: The History of the General Councils: 325–1870“, Notre Dame du Lac, 1960 [1] Archyvuota kopija 2007-10-08 iš Wayback Machine projekto.
- Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996, ISBN 9986-04-054-X
- „Catholic Encyclopedia“, 1917, straipsniai „Second Lateran Council (1139)“ [2] ir „Lateran Councils“ [3]
- EWTN internetinė biblioteka, „Second Lateran Council (1139)“ [4] Archyvuota kopija 2007-06-14 iš Wayback Machine projekto., paimta iš „Decrees of the Ecumenical Councils“, red. Norman P. Tanner