Las Raíces tunelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Įvažiavimas į Las Raíces tunelį

Las Raíces tunelis (isp. Túnel Las Raíces) – 1939 m. atidarytas pirmas pagal ilgį (nuo 2006 m. – antras) tunelis Pietų Amerikoje. Yra apie 700 km į pietus nuo Santjago. Tunelis yra dalis 181-ojo kelio, jungiančio Temuką su Pino Hačado perėja (isp. Paso Pino Hachado), vedančia link Argentinos. 1010 m aukštyje virš jūros lygio esančio tunelio ilgis 4528 m. Tunelio plotis 4,2 m, aukštis – 5,6 m.
Tuneliu einantis kelias yra dalis trasos Lebu (Čilė) – Bahija Blanka (Argentina), jungiančios Ramųjį vandenyną su Atlantu.

Tuneliu vyksta tik vienpusis eismas, kurį reguliuoja pravažiavimo mokesčio (maždaug 1 doleris už automobilį) rinkimo postas. Per parą pravažiuoja vidutiniškai 450 automobilių, dalis jų sunkieji benzinvežiai iš Argentinos.

Tunelio alternatyva yra senas vaizdingas šiauriau einantis žvyrkelis Cuesta de Las Raíces, kurio galai yra 5 į šiaurę nuo vakarinės tunelio angos ir 11 km nuo rytinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1911 m. – tunelio galimumo studijų pradžia
  • 19129 m. – baigti galutiniai brėžiniai
  • 1930 m. – pradėti kasimo darbai, trukę aštuonerius metus ir kainavę 32 milijonus tuometinių Čilės pesų.
  • nuo 1956 m. tuneliu ėjo geležinkelis.
  • 2006 m. Kolumbijoje atidarytas 4600 m ilgio Fernando Gómez Martínez tunelis, tapęs ilgiausiu P. Amerikos tuneliu. Las Raices tunelis liko antras pagal ilgį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]