Lapiai (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lapiai
lenk. Łapy
   POL Łapy COA.svg      POL Łapy flag.svg   
Poland Łapy.jpg
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Lapiai
52°59′00″ š. pl. 22°53′00″ r. ilg. / 52.98333°š. pl. 22.88333°r. ilg. / 52.98333; 22.88333 (Lapiai (Lenkija))Koordinatės: 52°59′00″ š. pl. 22°53′00″ r. ilg. / 52.98333°š. pl. 22.88333°r. ilg. / 52.98333; 22.88333 (Lapiai (Lenkija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Balstogės apskritis
Valsčius: Lapių valsčius (Balstogės apskritis)
Gyventojų (2010): 16 049
Plotas: 12,14 km²
Tankumas (2010): 1 322 žm./km²
Altitudė: 120-130 m
Pašto kodas: PL 18-100, 101
Tinklalapis: www.lapy.podlasie.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka: LapiaiVikiteka

Lapiai (lenk. Łapy, brus. Лапы) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Lapių valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas įsikūręs šalia Narevo upės, Šiaurinės Palenkės žemumoje, Narevo aukštupio slėnyje 120-130 m aukštyje virš jūros lygio. Mieste įsikūręs Lapių dekanato centras. Netoli miesto įsikūręs Narevo nacionalinis parkas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW681 ir vaivadijos kelias Nr. DW682.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] Gyvenvietė įsikūrė XV a. amžiuje. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1914 m. priklausė Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės, Lomžos gubernijai. XIX a. gyvenvietėje buvo 180 namų ir 1000 gyventojų. 1862 m. gruodžio 15 d. atidaryta Łapy geležinkelio stotis ir Łapy Osse geležinkelio stotelė. XIX a. pabaigoje pastatyta Lapių Senoji sinagoga. 1906 m. pastatyta Lapių Šv. Nikolajaus cerkvė. Prieš I pasaulinį karą pastatyta Lapių sinagoga. 1912 m. kovo 27 d. įkurta Lapių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos, Lenkijos karalystės, Varšuvos generalgubernijai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1920-1927 m. pastatyta Lapių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 1925 m. sausio 1 d. gyvenvietei suteiktos miesto teisės ir Lapių miesto herbas. 1927 m. įkurtas Pogoń Łapy futbolo klubas. Prieš II pasaulinį karą mieste gyveno apie 7,000 gyventojų ir veikė Lapių žydų kapinės. 1939 m. buvo pastatyta Lapių Pierackio gatvės sinagoga. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lapių rajonui. 19411945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Per karą miestas prarado apie 80 % gyventojų. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1954-1975 m. miestas buvo Lapių apskrities centras. 1983-1989 m. pastatyta Lapių Šv. Kryžiaus bažnyčia. 1985 m. gruodžio 1 d. įkurta Lapių Šv. Kryžiaus parapija. 1983-1985 m. pastatyta Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. 1986 m. lapkričio 1 d. įkurta Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapija.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per miestą eina keletas Lenkijos turistinių maršrutų: Szlak czerwony.svg raudona ir Szlak zielony.svg žalia pėsčiųjų trasos bei Szlak czerwony.svg raudonoji dviratininkų trasa.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bitwy i potyczki 1863-1864, oprac. Stanisław Zieliński, Raperswil 1913.
  • Rocznik Statystyczny Królestwa Polskiego za 1913, Warszawa 1914.
  • Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej z oznaczeniem terytorialnie im właściwych władz i urzędów oraz urządzeń komunikacyjnych; Warszawa-Przemyśl 1933.
  • Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Warszawa 1887.

Księga adresowa Polski (wraz z W.M. Gdańskiem) dla handlu, przemysłu, rzemiosł i rolnictwa na 1930 r., Warszawa 1930.

  • J. Beszta Borowski, Pół wieku zarazy 1944-200. Moje zapiski faktów i refleksji, Komorów 2002.
  • S. Chankowski, Powstanie styczniowe w Augustowskiem, Warszawa 1972.
  • A. Dobroński, Infrastruktura społeczna i ekonomiczna guberni łomżyńskiej i obwodu białostockiego (1866-1914), Rozprawy Uniwersytetu Warszawskiego, 197, Białystok 1979.
  • Ł. Lubicz-Łapiński, Łapy i ich mieszkańcy. Zaścianki Łapińskich w XV-XVIII w., Białystok 2004.
  • S. Łaniec, Partyzanci żelaznych dróg w roku 1863, Warszawa 1974.
  • M. Olechnowicz, Z przeszłości Łap i okolic, z. 1, Łapy 1999.
  • J. Szumski, Łapy w latach 1862-1914, „Białostocczyzna”, nr 1, 1997.
  • P. Sobieszczak, Poświętne wczoraj i dziś. Rys historyczny parafii i gminy do końca XX wieku., Łapy 2008.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]