Laonikas Chalkokondylas
Laonikas Chalkokondylas, gr. Λαόνικος Χαλκοκονδύλης (apie 1423 m. – apie 1490 m.) – Bizantijos istorikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kartu su tėvu 1445 m. bėgo nuo Nerio II Acciaiuoli persekiojimo ir pasislėpė Peloponese, Mistos despoto dvare. Tapo garsiojo humanisto Gemenisto Pletono mokiniu. Spėjama, kad tarnavo Bizantijos imperastoriaus Konstantino XI pasiuntiniu pas Osmanų sultoną Muradą II. Konstintanopolio apgulties metu 1453 m. gyveno Pelaponese. Po Trapezundo imperijos žlugimo 1461 m. greičiausiai persikėlė į Kretą.
Jo biografiją išleido Antonijus Kalozynas.
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išliko dešimties knygų veikalas Istorijos išdėstymas (lot. Historarium Demonstrationes). Parašytas klasikinės graikų kalbos Atikos dialektu, su atskirų turkiškų žodžių intarpais. Visas veikalas apima laikotarpį nuo 1298 m. iki 1463 m., t. y. iki Lemno salos užėmimo. Autorius rėmėsi ir Herodoto bei Tukidido pateiktomis žiniomis, nors šiaip darbas parašytas iš turkiškų pozicijų.
Pateikta nemažai duomenų apie to meto Azijos, Pietų ir Rytų Europos tautas. Tarp kitų aprašyti ir žemaičiai su lietuviais. Istoriko nuomone, pastarieji išvaizda panašūs į rusus, bet skiriasi tikyba – yra katalikai. Geri kariai, tarpusavyje susišneka kita kalba nei kaimyninės tautos. Tuo tarpu žinios apie žemaičius buvo gana egzotiškos. Jo manymu, aprašomuoju laikotarpiu žemaičiai išliko pagonimis, tebegarbinantys Apoloną ir Artemidę. Nuo kitų tautų skyrėsi ir kalba, ir gyvensena.[1]
Istoriko Laoniko Chalkokondylo pateiktos žinios sukėlė didelį susidomėjimą to meto Vakarų Europoje ir padarė įtaką besiformuojančiam Renesanso humanizmui.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- O. Jurewicz. Historia literatury bizantyńskiej – Wrocław: Ossolineum, 1984 s. 194–195 ISBN 83-04-01422-X.
- G. Ostrogorski. Dzieje Bizancjum – Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 2008 ISBN 978-83-01-15268-0.