Lanskapralas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lanskapralas (angl. lance corporal) – kareivio karinis laipsnis kai kuriose pasaulio kariuomenėse ir kai kuriose policijos pajėgose, žemesnis už kapralo, bet aukštesnis už eilinius. Atitinka NATO rangą OR-3

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad angl. lance corporal kilo iš angl. lancepesade (iš it. lancia spezzata 'sulūžusi ietis' ir 'patyręs kareivis') + angl. corporal 'kapralas'.

Australija ir Naujoji Zelandija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių šalių kariuomenėse lanskapralas yra žemiausias puskarininkio laipsnis, žemesnis už kapralą, bet aukštesnis už eilinį. Šis laipsnis suteikiamas vietoje, tad gali būti atimtas lengviau nei kiti laipsniai. Australijoje lanskapralus dažnai vadina angl. lance jack.

Artilerijoje šį laipsnį atitinka lansbombardyras (angl. lance-bombardier). Australijos oro pajėgose yra Australijos kariniame jūrų laivyne analogiškų laipsnių nėra.

Skiriamasis ženklas – viengubas ševronas ant abiejų rankovių ar antpečių.

Lanskapralas paprastai būna skyriaus vado pavaduotojas, skyriuje vadovauja sunkiųjų ginklų grupei.

Australijoje anksčiau buvo praktiškai to paties lygio laipsnis antrasis kapralas (angl. second corporal). Tačiau antrieji kapralai jau būdavo priskiriami normaliems puskarininkiams.

Kanada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanados ginkluotosiose pajėgose lanskapralo laipsnio nėra nuo 1968 m. Treniruoto eilinio (angl. trained private) laipsnis priskirtas rangui OR-3, šie kareiviai turi viengubą ševroną, bet nėra vadovaujantys. Pagal vadovavimo galią ankstesniuosius lanskapralus atitinka masterkapralai (angl. master corporal, rangas OR-5), kurie paprastai būna pėstininkų skyriaus vado pavaduotojai.

Singapūras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Singapūro ginkluotosiose pajėgose lanskapralas (LCP) yra vyresnis už pirmos klasės eilinį (angl. private first class, PFC) ir jaunesnis už kapralą (angl. corporal; CPL).

Lanskapralas kaip ir kapralas nėra specialisto laipsnis, lanskapralo laipsnis nėra vadovaujančio kareivio laipsnis. Tiesa, lanskapralai gali būti skiriami skyriaus vado pavaduotoju. Singapūro lanskapralai šį laipsnį paprastai gauna savo dvejų metų tarnybos viduryje.

Lanskapralo skiriamasis ženklas yra viengubas ševronas smaigaliu žemyn su lanku virš jo (panašus į apverstą JAV pirmos klasės eilinio antsiuvą).

D. Britanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytų Sario pulko lanskapralas su Tompsono pistoletu kulkosvaidžiu M1928 (1940 m. lapkritis).

D. Britanijos ginkluotosiose pajėgose lanskapralas (santrumpa LCpl, seniau – L/Cpl) yra žemiausias D. Britanijos armijos ir jūrų pėstininkų puskarininkio laipsnis (NATO rangas OR-3), vyresnis už eilinį ir jaunesnis už kapralą. 2010 m. balandžio 1 d. lanskapralo laipsnis imtas naudoti Karališkųjų oro pajėgų pulke (RAF Regiment), kuris užsiima aerodromų apsauga.[1][2]

Skiriamasis ženklas yra viengubas ševronas, dėvimas ant abiejų rankovių ar antpečių. Tačiau Pėsčiosios gvardijos (Foot Guards), Garbės artilerijos kuopos (Honourable Artillery Company), 1-ojo Karalienės dragūnų gvardijos pulko (1st The Queen’s Dragoon Guards) ir Karalienės karališkųjų husarų (The Queen’s Royal Hussars) lanskapralai turi dvigubus ševronus, o Dvaro kavalerijos (Household Cavalry) turi dvigubus ševronus su karūna virš jų.

Karališkoji artilerija naudoja lansbombardyro (lance-bombardier) laipsnį. Napoleono karų metu buvo naudotas laipsnis rinktinis vyras (angl. Chosen Man), kuris buvo lanskapralo laipsnio pirmtakas.

Lanskapralų žargoninis pavadinimas yra lance jack. Į lanskapralus paprastai kreipiasi „kaprale“.

Iki 1961 m. kareiviams lanskapralo laipsnį suteikdavo vadas, kai eilinis eidavo puskarininkio pareigas. Šį laipsnį vadas taip pat lengvai galėdavo ir atimti. Tuo tarpu atimti kapralo laipsnį galėdavo tik karo teismas.

Pėstininkų daliniuose lanskapralai paprastai būna skyriaus vado pavaduotojai ir paprastai vadovauja delta grandžiai. Lanskapralo laipsnį paprastai turi ir tokie specialistai, kaip klerkai, vairuotojai, ryšininkai, kulkosvaidininkai ir minosvaidininkai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]