Lakrica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lakricos rateliai
Saldainių asorti su lakrica
Raudonosios lakricos rateliai

Lakricakonditerinis gaminys, kuriam ypatingą skonį suteikia saldymedžio šaknų ekstraktas. Šiaurės Amerikoje lakrica vadinama juodąja lakrica, norint ją išskirti iš konditerinių gaminių, kurių sudėtyje nėra saldymedžio šaknies ekstrakto. Jungtinėje Karalystėje yra populiarūs saldainių asorti su lakrica. Nyderlanduose ir Šiaurės šalyse į vadinamąją sūrią lakricą vietoje natrio chlorido dedama amonio chlorido.

Pagrindinės lakricos sudedamosios dalys yra saldymedžio ekstraktas, cukrus ir rišamoji medžiaga. Dažniausiai rišamoji medžiaga yra krakmolas/miltai, akacijos guma, želatina arba jų kombinacija. Papildomos sudedamosios dalys yra skoninės medžiagos, bičių vaškas blizgiam paviršiui suteikti, amonio chloridas ir melasa, suteikianti gaminiui juodą spalvą. Amonio chloridas daugiausiai yra naudojamas sūrioje lakricoje, kurioje jo koncentracija yra iki 8 procentų. Tačiau ir paprastoje lakricoje gali būti iki 2 procentų amonio chlorido, kuris dėl aukštesnės cukraus koncentracijos yra mažiau jaučiamas.[1] Kai kurioje lakricoje saldymedžio šaknų ekstraktas maišomas su anyžiaus aliejumi, arba šis aliejus visiškai pakeičia saldymedžio ekstraktą.[2]

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gaminant sudedamosios dalys yra ištirpinamos vandenyje ir kaitinamos iki 135 °C. Norint išgauti reikiamą pavidalą, skystis yra pilamas į formas, kurios padaromos išspaudžiant skyles talpykloje pripildytoje krakmolo. Tuomet skystis išdžiūva ir saldainiai yra apipurškiami bičių vašku, norint jiems suteikti blizgesio.[3]

Įtaka sveikatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saldymedžio šaknies ekstrakte yra glicirizino, kuris yra 50 kartų saldesnis už sacharozę. Šis ingredientas turi įvairių farmacinių savybių, jis lengvina atsikosėjimą ir didina kraujospūdį. Pastarasis poveikis atsiranda po dviejų savaičių, kasdien vartojant 50 g ar padidinus suvartojamą kiekį.[4]

Padidindama prostaglandinų kiekį, lakrica gali paleisti vidurius ir turi dar kelias savybes dėl kurių ji vartojama tradicinėje medicinoje.

Aleksandras Didysis aprūpino savo karines pajėgas lakrica dėl jos troškulį numalšinančių savybių.[5]

Raudonoji lakrica[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugybėje šalių yra žinoma raudonoji lakrica, kuri išspaudžiama taip, jog primena paprastą lakricą, tačiau joje, vietoj saldymedžio ekstrakto, naudojamos braškių, vyšnių, aviečių ar cinamono skoninės medžiagos. Pastaruoju metu buvo pristatyta įvairesnių skonių – obuolių, mangų, juodųjų serbentų ir arbūzų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://web.archive.org/web/20070930225905/http://www.meenkdrop.nl/zout.html
  2. Black Licorice: Trick or Treat? US Food & Drug Administration, Consumer Updates, 2011-10-25.
  3. https://web.archive.org/web/20120105021222/http://www.enotes.com/licorice-reference/licorice
  4. Sigurjónsdóttir, H Á; Franzson, L; Manhem, K; Ragnarsson, J; Sigurdsson, G; Wallerstedt, S (2001). „Liquorice-induced rise in blood pressure: a linear dose-response relationship“. Journal of Human Hypertension. 15 (8): 549–52. doi:10.1038/sj.jhh.1001215. PMID 11494093.
  5. Pearce, Ed (2004). Food for Thought: Extraordinary Little Chronicles of the World. New Alresford: O Books. p. 31. ISBN 978-1-903816-86-8.