Laivių II senosios kapinės
| Laivių II senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Laivių II senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Plotas | 0,07 ha | ||
| Naudotas | XVI–XIX a. | ||
| Žvalgytas | 1963, 1982, 1992, 1999, 2010 m. | ||
Laivių II senosios kapinės – kapinės Lietuvoje, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Laiviuose (Imbarės seniūnija), 500 m į šiaurės rytus nuo kelių Salantai – Plateliai ir Notėnai – Laiviai kryžkelės, Bubino upelio kairiajame krante. Saugotinas kultūros paveldo objektas.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos pakrantės aukštumoje stūksančioje kalvelėje. Ji ovalo plano, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, apie 19 m ilgio ir 18 m pločio, 2-2,5 m aukščio, apaugusi pavieniais medžiais.[1] Iš pietų, rytų ir šiaurės rytų kalvelę juosia Bubino slėnio daubos, o palei vakarinį pakraštį praeina kaimo keliukas. Laidojimo žymių nesimato, mažosios memorialinės architektūros statinių nėra. Kalvos viršūnėje yra užslinkusi apie 1,5 m skersmens duobė.
Teritorijos plotas – 0,09 ha, perimetras – 114 m.[2]
0,64 km į šiaurės vakarus yra kitos Laivių senosios kapinės, vad. Maro kapeliais, Švedkapiais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vadinamos Kapeliais, Pilkapiu, o vietovė – Prakeiktaviete. Pasakojama, kad čia palaidoti senovės kareiviai, o praeivius šalia kapinių baidydavę milžiniškos katės. Kasant kalvelėje duobę buvę rasta storų puodų šukių. Tarpukariu kalvelėje dar stovėjo 3 dideli ąžuoliniai kryžiai, kurie po karo nuvirto ir sunyko.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1963 m. ir 1982 m. žvalgė Ignas Jablonskis,[3] 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas),[4] 1999 ir 2010 m. – Julius Kanarskas.[5]
Ataskaitose ir kartografinėje medžiagoje kapinės žymimos dar kaip Laivių III pilkapis.
-
Laivių kapeliai iš šiaurės pusės -
Laivių kapeliai iš rytų-pietryčių pusės -
Laivių kapeliai iš pietų pusės
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 164. - L. 49, 65
- ↑ Ignas Jablonskis. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Skuodo, Plungės rajonuose ir Būtingėje kai kurių kultūros paminklų aprašymai, situaciniai planai ir brėžiniai. - Kretinga, 1982. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 1, b. 36. - L. 30-31
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. - Vilnius, 1995. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 28, ap. 1, b. 14. - L. 31-32
- ↑ Julius Kanarskas. Kultūros paminklų, kultūros vertybių ir saugotinų objektų žvalgymo 1999 metais ataskaita. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 456. - L. 32-33, Nr. 70
Julius Kanarskas. Salantų regioninio parko kultūros paveldo objektų stebėsenos 2010 m. ataskaita. - Salantų regioninio parko direkcijos paveldosaugos rankraštynas. - L. 90, Nr. 100
- Julius Kanarskas. Iš Laivių praeities. - Švyturys. - 1992 m. vasario 1 d.
- Julius Kanarskas. Laivių kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.). - Kretinga, 1992. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 210. - L. 13-14