Laisvosios prieigos atmintis

Laisvosios prieigos atmintis, laisvosios kreipties atmintis arba RAM (angl. Random-access memory) – atmintis, kurią galima nuskaityti ir keisti bet kokia tvarka.^[1]^[2] Naudojant laisvosios prieigos atminties įrenginį, duomenis galima nuskaityti arba įrašyti beveik vienoda trukme, nepaisant fizinės duomenų vietos atmintyje, skirtingai negu kitose laikmenose, pvz., standžiuosiuose diskuose ir magnetinėse juostose.

Įprastai RAM – neišliekamoji atmintis ir duomenims išlaikyti reikalinga elektros srovė, tačiau atsirado ir išliekamosios atminties RAM variantų.^[3]

Nuo XX a. pabaigos RAM duomenims saugoti naudoja tranzistorius, dažniausiai MOSFET. Prieš tai naudota magnetinė atmintis.

Tipai

Išskiriamos trys pagrindinės laisvosios prieigos atminties rūšys:

Statinė atmintis (SRAM)
- neišliekamoji
- išliekamoji:
  - NVRAM
  - MRAM
Dinaminė atmintis (DRAM)
- asinchroninė
- sinchroninė (SDRAM)
Vaizdo atmintis (VRAM)

Šaltiniai

↑ „RAM“. Cambridge English Dictionary. Nuoroda tikrinta 11 July 2019.
↑ „RAM“. Oxford Advanced Learner's Dictionary. Nuoroda tikrinta 11 July 2019.
↑ Gallagher, Sean (April 4, 2013). „Memory that never forgets: non-volatile DIMMs hit the market“. Ars Technica. Suarchyvuota iš originalo July 8, 2017.

[1] „RAM“. Cambridge English Dictionary. Nuoroda tikrinta 11 July 2019.

[2] „RAM“. Oxford Advanced Learner's Dictionary. Nuoroda tikrinta 11 July 2019.

[3] Gallagher, Sean (April 4, 2013). „Memory that never forgets: non-volatile DIMMs hit the market“. Ars Technica. Suarchyvuota iš originalo July 8, 2017.

[1]

[2]

[3]