Laipuškiai

Koordinatės: 55°55′52″š. pl. 23°59′42″r. ilg. / 55.931°š. pl. 23.995°r. ilg. / 55.931; 23.995 (Laipuškiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laipuškiai
{{#if:
Laipuškiai
Laipuškiai
55°55′52″š. pl. 23°59′42″r. ilg. / 55.931°š. pl. 23.995°r. ilg. / 55.931; 23.995 (Laipuškiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybės vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Klovainių seniūnija
Gyventojų (2021) 153
Vikiteka Laipuškiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Laipùškiai
Kilmininkas: Laipùškių
Naudininkas: Laipùškiams
Galininkas: Laipuškiùs
Įnagininkas: Laipùškiais
Vietininkas: Laipùškiuose

Laipuškiai – kaimas Pakruojo rajono savivaldybėje, 3 km į pietryčius nuo Klovainių, prie Lašmens ir kelio  2930  KlovainiaiDeglėnaiValmoniai . Seniūnaitijos centras. Prie senųjų kapinaičių stovi apgriuvęs akmeninis kepurinis vėjo malūnas (neregistrinis).[2]

Vėjo malūno liekanos

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. vidurys Pakruojo valsčius
1995 Klovainių seniūnija

Vėjo malūnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Malūną pastatė broliai Jareckai.[3] Pasak senųjų gyventojų, akmeninė malūno siena pirmąjį kartą buvo išgriauta Pirmojo pasaulinio karo metais. Malūne buvo užsimaskavę rusų kareiviai. Juos puldami vokiečiai sieną susprogdino. Po karo buvo atstatytas, siena tais pačiais akmenimis užmūryta ir vėl paleistos girnos. Kolūkiniais metais malūne buvo malami pašariniai miltai, girnas sukdavęs traktoriaus variklis. Apie 2000 m. malūne kilo gaisras: visas vidus išdegė, neliko ir stogo. Po kurio laiko lietaus merkiama išgriuvo ir atstatytoji sienos dalis.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m. 1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
110 426 351 266 275 288
1985 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] -
258 235 213 181 153 -


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. http://malunai.lt/malunas.php?malunas_id=164
  3. Trijų brolių malūną saugo balandžiai[neveikianti nuoroda]. pakruojo.krastas.lt
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. LaipuškiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 280 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Laipuškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 467
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.