Laikysena (psichologija)
Laikysena dažniausiai suprantama kaip individuali, įprastinė individo kūno poza (stovint, sėdint, judant). Šia sąvoka taip pat apibrėžiamas vienas iš svarbių informacijos šaltinių nežodinio bendravimo srityje, nes kūno poza yra gera vaizdinė priemonė, papildanti žodinę informaciją.
Psichologų studijos įrodo kūno laikysenos įtaką emocijoms. Šie ieškojimai matyti Čarlzo Darvino atliktuose žmonių ir gyvūnų emocijų ir judėjimo tyrimuose.[1] Šiuo metu daugelis tyrimų parodė, kad tam tikri kūno judesių modeliai rodo konkrečias emocijas.[2][3] Tyrėjai ištyrė gestų kalbą ir nustatė, kad net ne gestų kalbos vartotojai emocijas gali nustatyti vien iš rankų judesių.[4] Kitas pavyzdys yra tai, kad pykčiui būdingas viso kūno judesys į priekį.[5] Šios srities tyrimų pagrindinės teorijos yra savęs įteisinimo, arba suvokimo, teorija (dalyvio laikysena daro didelę įtaką jo emocijų įsivertinimui) ir įkūnytų emocijų teorija (psichinius pokyčius gali vaizduoti kūno būsenos).[5][6]
Teikiama informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Individo laikysena yra viena iš komunikacijos priemonių kartu su veido išraiška, proksimika, gestais ir kūno judesiais. Laikysena turi įtakos susidaryti pirmajam įspūdžiui. Pavyzdžiui, susikūprinęs asmuo atrodys pervargęs, nekeliantis pasitikėjimo. Jei demonstruojama taisyklinga laikysena, asmuo atrodo pasiruošęs imtis darbo, nori užmegzti pokalbį, bendrauti. Laikysena perteikia informaciją apie:
- tarpasmeninius santykius,
- asmenybės bruožus, tokius kaip pasitikėjimas savimi, nuolankumas ir atvirumas,
- socialinę padėtį,
- dabartinę emocinę būseną,
- temperamento charakteristiką pagal Hipokrato, Krečmerio ir Šeldono teorijas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Munger, edited by Margaret P. (2003). The history of psychology : fundamental questions. New York, N.Y [etc.]: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-515154-1.
{{cite book}}:|first=turi bendrinį pavadinimą (pagalba) - ↑ Dael, Nele; Mortillaro, Marcello; Scherer, Klaus R. (2011). „Emotion expression in body action and posture“. Emotion. 12 (5): 1085–1101. doi:10.1037/a0025737. PMID 22059517.
- ↑ Montepare, Joann; Koff, Elissa; Zaitchik, Deborah; Albert, Marilyn (1999). „The Use of Body Movements and Gestures as Cues to Emotions in Younger and Older Adults“. Journal of Nonverbal Behavior. 23 (2): 133–152. doi:10.1023/A:1021435526134.
- ↑ Rossberg-Gempton, Irene; Gary Poole (1993). „The effect of open and closed posture on pleasant and unpleasant emotions“. The Arts in Psychotherapy. 20: 75–82. doi:10.1016/0197-4556(93)90034-Y.
- ↑ 5,0 5,1 Oosterwijk, Suzanne; Rotteveel, Mark; Fischer, Agneta H.; Hess, Ursula (2009). „Embodied emotion concepts: how generating words about pride and disappointment influences posture“. European Journal of Social Psychology. 39 (3): 457–466. doi:10.1002/ejsp.584.
- ↑ Briñol, Pablo; Petty, Richard E.; Wagner, Benjamin (2009). „Body posture effects on self-evaluation: A self-validation approach“. European Journal of Social Psychology. 39 (6): 1053–1064. doi:10.1002/ejsp.607.